Iranas antradienį paskelbė apie du svarbius, su branduolinėmis technologijomis susijusius projektus, kuriais išplečiami šalies pajėgumai išgauti ir perdirbti uraną, kuris, savo ruožtu, gali būti sodrinamas iki branduolinių reaktorių kuro ar potencialiai atominiams ginklams tinkamu laipsniu.

Apie naujus projektus paskelbta vos kelios dienos po to, kai aklavietėje atsidūrė dar vienas derybų su pasaulio galiomis ratas dėl Teherano branduolinės programos apribojimo.

Iranas jau turi urano kasyklų ir pajėgumų rūdą paversti negrynu urano oksidu, kuris yra pirmasis sodrinimo grandinės etapas. Tačiau naujieji objektai - didžiausia šalyje urano kasykla ir perdirbimo gamykla - užtikrina didesnį Teherano savarankiškumą kalbant apie žaliavas ir akcentuoja Irano ambicijas plėsti savo branduolinius pajėgumus, nors pasaulio galios ir spaudžia padaryti nuolaidų.

Iranas ir šešių valstybių - penkių nuolatinių Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narių ir Vokietijos - grupė po naujausio, praėjusią savaitę įvykusio derybų rato tebėra aklavietėje. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) sakė, kad „durys vis dar atidarytos“ paktui su Iranu, bet paragino Teheraną žengti pirmuosius žingsnius sklaidant tarptautinį susirūpinimą, kad iraniečiai galbūt siekia pasigaminti branduolinių ginklų.

Iranas sako, kad nori tik branduolinių reaktorių elektros gamybos ir medicininiais tikslais. Irano valdžia reikalavo, kad pasaulio galios pripažintų šalies teisę sodrinti uraną ir sušvelnintų JT bei Vakarų sankcijas.

„(JAV) prezidentas (Barackas) Obama (Barakas Obama) negalėtų pasakyti aiškiau: Iranas negali turėti ir neturės branduolinio ginklo“, - antradienį sakė J. Kerry, po Jeruzalėje įvykusių derybų su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi), kurio šalis yra perspėjusi, kad gali svarstyti karines galimybes Irano branduolinių objektų atžvilgiu.

„Esame atviri deryboms. Tačiau tai nėra ... begalinės derybos. Jų negalima naudoti kaip pateisinimo kitoms pastangoms bandyti ištrūkti dėl branduolinio ginklo“, - pridūrė J. Kerry.

Antradienio pranešimas apie naujus urano gavybos ir perdirbimo objektus rodytų, kad Iranas ketina tesėti pažadus plėsti savo branduolinius pajėgumus nepaisant sankcijų ir kitų diplomatinio poveikio priemonių.

Prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžadas) minimus objektus simboliškai paleido per vaizdo konferenciją Irano valstybinei branduolinių technologijų dienai, kuria pažymimos pirmo urano sodrinimo 2006-aisiais metinės.

M.Ahmadinejadas taip pat pakartojo ankstesnius pareiškimus, kad Iranas „tapo branduoline“ valstybe, o JAV ir jų sąjungininkai negali sustabdyti Irano pažangos dėl to, ką Teheranas vadina taikia branduolinių technologijų plėtra.

Valstybinė televizija rodė ir ceremonijas Irano didžiausioje urano kasykloje Sagande ir urano rūdos koncentravimo gamykloje Ardakane. Abu tie objektai yra Irano centriniame regione.

Nė vienas iš šių objektų nežymi Irano persilaužimo technologijų srityje, nes šalis ir anksčiau turėjo mažesnių urano kasyklų ir perdirbimo gamyklų. Tačiau naujieji projektai sudaro sąlygas labiau kontroliuoti žaliavų gamybą sodrinimui.

Sagandas yra atvira kasykla, kurioje yra dvi iki giluminio klodo iškastos šachtos. Per metus toje kasykloje galima išgauti 132 tūkst. t urano rūdos.

Ardakano negryno urano oksido gamykloje rūda paverčiama koncentratu, kuris yra žaliava sodrinimui.

M.Ahmadinejadas pareiškė, kad Iranas jau įgijo branduolinių technologijų patirties, kuri dabar yra „mūsų mokslininkų širdyse ir protuose“.

„Negalėjote blokuoti mūsų prieigos prie branduolinių technologijų, kai mes jų neturėjome. Kaip galite atimti tai iš mūsų rankų dabar, kai jas turime? - sakė jis, kreipdamasis į Vakarus. - Iranas tapo branduoline (valstybe). Niekas negalės jo sustabdyti ... Bendradarbiavimas su Irano valstybe jums yra geriausias sprendimas“.