Permainų, kurių tikisi Latvijos rinkėjai ir kurias ryžtingai žada parlamentą paleidęs ir į rinkimus su nauja partija žengiantis eksprezidentas Valdis Zatleras, dar teks palūkėti.

Rinkimai atsakymų neduos

Latvijoje iki šiol diskutuojama, kodėl V.Zatleras šių metų gegužės pabaigoje inicijavo parlamento paleidimą, sukėlęs didžiulę audrą šalies politiniame gyvenime.

„V.Zatlero inicijuotas parlamento perrinkimas, kuriam tauta pritarė referendumu, vis dėlto gali būti aiškinamas dvejopai. Viena – tai jo spontaniškas noras politikai suteikti daugiau skaidrumo. Kitas aiškinimas – tai asmeniniai paties V.Zatlero išskaičiavimai, – dienraščiui sakė Vytauto Didžiojo universiteto politologas Liudas Mažylis. – Kuris variantas įtikinamesnis, vargu ar parodyss Saeimos rinkimų rezultatai, kad ir kokie jie būtų. Svarbu atsiminti, jog politikoje svarbus ir laiko veiksnys. O kelių mėnesių laikotarpis per trumpas, kad politinių partijų sistema radikaliai pasikeistų. Tai, be abejo, turėjo žinoti ir pats V.Zatleras, kai, remdamasis Latvijos Respublikos konstitucijoje numatyta galimybe, inicijavo minėtas permainas.“

Populiarumas ėmė kristi

Formaliai V.Zatleras savo sprendimą aiškina tuo, kad parlamentas parsidavė oligarchams, todėl jį reikėjo paleisti. Bet politologai, ekspertai, žurnalistai ir politikai šį sprendimą aiškina visai kitaip.

„Kai kandidatu buvo iškeltas Andris Bėrzinis, kuris vėliau ir tapo prezidentu, buvo aišku, kad jis nėra toks žmogus, kuris kandidatuotų norėdamas sukurti konkurencijos regimybę. Buvo aišku, kad jis gavo tam tikrų garantijų. Tai yra gana rimta politinė figūra, – dienraščiui aiškino Latvijos politikos apžvalgininkas Vadimas Radionovas. – V.Zatleras apie tai žinojo, partijos buvo nepatenkintos prezidentu, ir jis nujautė, kad galimybės būti perrinktam yra menkos. Paleisdamas Saeimą jis jau niekuo nerizikavo.“

Ryžtingas prezidento žingsnis nuaidėjo kaip šūvis Latvijos politikoje ir padidino jo populiarumą. Politikas įsteigė Zatlero reformų partiją, nors kai kurie jos nariai vėliau pripažino, kad partijos programa buvo rašoma gerokai prieš prezidento sprendimą paleisti Saeimą.

Partijos reitingai iš pradžių šoktelėjo iki 17,5 proc., bet netrukus ėmė kristi. Visuomenę papiktino į viešumą iškilęs faktas, kad V.Zatleras savo rezidencijai pirko baldų už 80 tūkst. eurų (280 tūkst. litų), neskelbdamas konkurso ir įslaptinęs pirkimą kaip svarbų valstybės saugumui. Be to, į Zatlero reformų partiją susibūrė įvairaus plauko niekam nežinoma publika, aiškios programos, kaip kovoti su oligarchais, partija nepateikė.

V.Zatlerui trūksta charizmos

„Permainos – tai tėra šūkiai, ir visi tai puikiai supranta, – teigė V.Radionovas. – Saeimoje ypatingų permainų nebus. Vienintelė nauja politinė jėga, kuri pateks į parlamentą, yra Zatlero reformų partija. Lieka vienintelis klausimas – kiek procentų balsų jai pavyks surinkti. Taigi galima teigti, kad V.Zatleras tiesiog leido sau brangų malonumą už 2 mln. latų, kurie buvo išleisti referendumui. Liaudžiai reikėjo išleisti garą, ir V.Zatleras suteikė jai tokią galimybę.“

Atrodo, kad ne visos eksprezidento viltys pasiteisino. Jis sukūrė savo partiją ir atves ją į parlamentą. Bet jis negaus tokio rinkėjų palaikymo, kokio galbūt tikėjosi. Apklausos rodo, kad už Zatlero reformų partiją pasiryžę balsuoti maždaug 10 proc. rinkimų teisę turinčių latvių. Ir dėl to kaltos ne tik eksprezidento klaidos bei miglota partijos programa.

„V.Zatleras gana silpnas politikas, jeigu kalbėsime apie charizmą, viešas kalbas, argumentaciją. Jis niekada nebuvo geras oratorius. Šiuo atžvilgiu jis sausai pralaimi oponentams. Po kiekvieno pasirodymo televizijos ekrane jo reitingai mažėja, – sakė V.Radionovas.

Oligarchai toliau klesti

Anot politikos apžvalgininko, oligarchija, kuriai karą paskelbė V.Zatleras, yra didelė iliuzija.

„Politikai bando nupiešti visuomenei priešą. Anksčiau priešo vaidmenį atliko rusai, bet tautinių mažumų problema pamažu nutilo, todėl buvo sukurtas naujas priešas – oligarchai“, – aiškino V.Radionovas.

Kalbama, kad Latviją valdo Trys A – stambus verslininkas ir politikas Ainaras Šleseras, kyšininkavimu ir pinigų plovimu kaltinamas Ventspilio meras Aivaras Lembergas ir ekspremjeras Andris Škėlė. Bet ekspertai teigia, kad daugiau problemų kelia ne šie trys vieši asmenys, o tie oligarchai, kurie veikia už kulisių. Pavyzdžiui, buvę „Parex“ banko vadovai, nemažai prisidėję prie gilios ekonominės krizės, kuri kilo Latvijoje. Šis bankas atsidūrė prie bankroto ribos ir buvo nacionalizuotas.

A.Šleserui buvo inicijuotas tyrimas, bet jis užstrigo. O politikas nesnaudžia. Jis sukūrė naują politinę jėgą – Šlesero reformų partiją, kuri irgi kandidatuoja į parlamentą. A.Lembergas taip pat sėkmingai tęsia politinę karjerą. Tik ekspremjeras A.Škėlė praėjusį mėnesį likvidavo savo Tautos partiją ir pasitraukė iš politikos pareiškęs, kad pasiners į pieno pramonę. Bet ir čia pakvipo klasta: kilo įtarimų, kad Tautos partija buvo likviduota siekiant išvengti valstybei grąžinti neteisėtai gautą 1 mln. latų (beveik 5 mln. litų).

Imigracija ir pensijos

Per Latvijos parlamento rinkimų kampaniją buvo daug kalbama ne tik apie oligarchiją, bet ir apie problemą, kuri gerai pažįstama ir Lietuvai. Įvairiais duomenimis, šalį paliko nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. žmonių. Atlikus gyventojų apklausą paaiškėjo, kad Latvijos gyventojų skaičius sumažėjo iki 1,9 mln.

Daug diskusijų sukėlė padėtis valstybės valdomoje ir vidinių nesutarimų draskomoje oro bendrovėje „airBaltic“, kurioje pastaruoju metu atšaukiami skrydžiai ir atleidžiami darbuotojai. Baiminamasi, kad ji virs antruoju „Parex“ banku. Sumaišties įkaitu buvo tapęs ir Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis: „airBaltic“ atšaukus reisą Briuselis–Ryga, jis šią savaitę negalėjo grįžti namo iš komandiruotės.

Karštos diskusijos verda ir dėl socialinės sferos. Vienos partijos ragina indeksuoti pensijas, kitos teigia, kad tam nėra pinigų. Latvijos politikų veiksmus varžo ir užsienio kreditoriai, kurie iškėlė griežtas biudžeto konsolidavimo sąlygas.

Koalicijai pritrūks partnerių

Rinkėjų apklausos leidžia sudaryti apytikrį vaizdą, kokia bus nauja parlamento ir valdančiosios koalicijos sudėtis. Zatlero reformų partijos palaikymas tik šiek tiek viršija 10 proc. Eksprezidentas veikiausiai sieks koalicijos su Vienybės partija, kuriai vadovauja dabartinis ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. Bet ją palaiko tik 13,5 proc. rinkėjų, o to nepakanka tvirtai vyriausybei suformuoti.

Sėkmingiausiai rinkimuose turėtų pasirodyti politinis susivienijimas „Santarvės centras“, už kurį paprastai balsuoja rusakalbiai Latvijos gyventojai. Jeigu surinks 20 proc. balsų, kaip rodo apklausos, jis galės irgi pretenduoti į valdančiąją koaliciją, pirmą kartą savo istorijoje. Iki šiol kitos partijos nenorėjo jungtis su „Santarvės centru“, nes jis nepripažįsta Latvijos sovietinės okupacijos.

Kiti galimi partneriai V.Zatlerui ir V.Dombrovskiui irgi nepalankūs. Žaliųjų ir valstiečių sąjungai, kurios reitingai sudaro 8,5 proc., vadovauja oligarchu tituluojamas Ventspilio meras A.Lembergas. Judėjimas „Viskas – Latvijai!“ jungia nacionalistus ir radikalus. Kitos rinkimuose dalyvaujančios Latvijos partijos, kaip rodo apklausos, neturėtų patekti į Saeimą, nes neįveiks 5 proc. rinkimų barjero.

Laukiama staigmenų

Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto politologas L.Mažylis ragina nedaryti skubotų išvadų, nes Latvijos parlamento rinkimai visuomet atneša staigmenų.

„Komentatoriai turėtų būti atsargūs, komentuodami Latvijos rinkėjų nuotaikas, juolab jas prognozuodami. Po rinkimų Latvijoje pirmaudavo vis kita partija, kurią komentatoriai iki rinkimų neretai būdavo linkę nurašyti. Tad ir šį kartą su prognozėmis gal verčiau palūkėti“, – dienraščiui teigė politologas.