Parduotuvės Tokijuje sutrikus tiekimui pradėjo normuoti prekes, tokias kaip pienas, tualetinis popierius, ryžiai ir geriamasis vanduo, o gyventojai ketvirtadienį iš lentynų iššlavė vandens butelius, padidėjus nerimui dėl radioaktyvios taršos iš šiaurėje esančios atominės jėgainės, kurią prieš dvi savaites nuniokojo žemės drebėjimas ir cunamis.

Susirūpinimas dėl galimai užteršto maisto ir vandens labai padidėjo, kai Tokijo pareigūnai trečiadienį informavo, jog radioaktyvaus jodo kiekis sostinės vandentiekio vandenyje dvigubai viršija lygį, kuris laikomas saugiu kūdikiams.

Radioaktyvios medžiagos sklinda iš atominės jėgainės esančios už maždaug 220 kilometrų į šiaurę nuo Tokijo. Elektrinėje, kuri buvo smarkiai apgadinta kovo 11 dieną smogusio galingo žemės drebėjimo ir cunamio, stengiamasi iš naujo įjungti aušinimo sistemas, tačiau šiuos darbus trukdė sprogimai, gaisrai ir intensyvi spinduliuotė.

Ketvirtadienį trys darbuotojai Fukušimos 1-ojoje jėgainėje buvo paveikti radioaktyvių medžiagų, o du iš jų buvo sužeisti, kai tiesė elektros kabelius viename bloke, nurodė Japonijos branduolinio ir pramonės saugumo agentūros atstovas Fumio Matsuda.

Pareigūnas sakė, jog du darbininkai, kuriems buvo sužalotos kojos, išvežti gydyti į ligoninę. Šie darbuotojai patyrė iki 180 milisivertų apšvitos dozę, tačiau ji neviršijo didžiausios leidžiamos 250 milisivertų dozės, kuria vyriausybė yra nustačiusi jėgainėje dirbantiems žmonėms.

Likviduojant avariją Fukušimos 1-ojoje jėgainėje nukentėjo jau beveik 30 darbuotojų.
Šie įvykiai dar labiau pabrėžė sunkumus, kylančius Japonijai, kol jos pareigūnai karštligiškai stengiasi išvengti didelės branduolinės katastrofos po 9 balų žemės drebėjimo ir cunamio, kuris šalies šiaurės rytuose nusinešė, kaip manoma, apie 18 tūkst. žmonių gyvybių, o dar šimtus tūkstančių paliko be pastogės.

Radioaktyvios dalelių buvo rasta piene, jūros vandenyje ir 11 rūšių daržovėse, įskaitant brokolius, kalafiorus ir griežčius, auginamus netoli avarijos ištiktos jėgainės.

JAV ir Australija sustabdė pieno ir kitų maisto produktų importą iš nukentėjusio Japonijos regiono. Honkongas paskelbė reikalausiantis, kad Japonija tikrintų eksportuojamą mėsą, kiaušinius ir jūros gėrybe, o Kanada taip pat žada griežtinti iš šios šalies įvežamų maisto produktų kontrolę.

Nerimas taip pat išplito Europoje. Islandijos pareigūnai paskelbė ore aptikę radioaktyvaus jodo pėdsakų, tačiau patikino, kad jo koncentracija "per milijoną kartų mažesnė" negu Europos šalyse po Černobylio atominės elektrinės katastrofos 1986 metais nustatyti kiekiai.

Tokijuje vyriausybės atstovas Yukio Edano paragino gyventojus išlikti ramiems. Pareigūnai patarė be reikalo nekaupti produktų atsargų, taip pasiuntė darbuotojus išdalyti po tris geriamojo vandens buteliukus kiekvienai iš maždaug 80 tūkst. šeimų, auginančių kūdikius iki 12 mėnesių amžiaus.

Tačiau ši informacija nesustabdė penkerių metų dukrelę Reiną auginančios Reiko Matsumoto, kuri nuskubėjo apsipirkti į kaimyninę parduotuvę.

"Pirmoji mintis buvo, kad turiu nusipirkti vandens buteliuose, - sakė vienoje Tokijo nekilnojamojo turto agentūroje dirbanti moteris. - Taip pat nežinau, ar galiu jai leisti maudytis".

Naujausi matavimai rodo, kad vandentiekio vanduo Tokijuje vėl tapo saugus vartoti, tačiau gyventojų nerimas nesumažėjo, sužinojus apie padidėjusius radioaktyvaus jodo kiekius dviejose kaimyninėse prefektūrose - Čiboje ir Saitamoje.