Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja antradienį priėmė pirmąją sutartį, reguliuojančią prekybą konvenciniais ginklais, - tuo siekiama padidinti skaidrumą šiame dažnai neskaidriame versle ir užtikrinti žmogaus teisių apsaugą.

Prieš šią sutartį balsavo tik Sirija, Šiaurės Korėja ir Iranas, blokavusios pastangas priimti šį dokumentą praeitą savaitę. Tačiau pasaulinės ginklų prekybos lyderės Rusija ir Kinija, taip pat pagrindinės pirkėjos - Egiptas ir Indija - buvo tarp 23 susilaikiusių.

Šis pirmas nuo 1996 metų, kai buvo sudaryta Visuotinė branduolinių ginklų bandymų draudimo sutartis, svarbus susitarimas dėl ginklų būtų taikomas prekybai tankais, šarvuočiais, didelio kalibro artilerijos sistemomis, koviniais lėktuvais ir sraigtasparniais, karo laivais, raketomis ir reaktyvinės artilerijos sistemomis, taip pat mažo kalibro ir pėstininkų ginklais.

Sutartyje nenumatomos automatinės jos įgyvendinimo priemonės, tačiau ji skatins ginklų prekybos dalyvius atsižvelgti į žmogaus teises.

Šalys, kurios laikysis šios sutarties, įkurs nacionalines prekybos ginklais priežiūros institucijas, taip pat turės užtikrinti, kad eksportuojami ginklai nebūtų naudojami vykdant genocidą, karo nusikaltimus ir kad nepatektų į teroristų arba organizuotų nusikaltėlių rankas.

JT vadovas Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) šią sutartį vadina istoriniu diplomatiniu pasiekimu - „ilgai gyvavusių svajonių ir daugelį metų trukusių pastangų kulminacija“.

„Ji bus galingas naujas įrankis mūsų pastangose išvengti sunkių žmogaus teisių pažeidimų arba tarptautinių humanitarinių įstatymų pažeidimų ... Be to, jis suteiks labai reikalingą postūmį kitoms pasaulinėms nusiginklavimo ir neplatinimo pastangoms“, - sakoma jo pranešime.

Žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ ginklų kontrolės ir žmogaus teisių programos vadovas Brianas Woodas (Brajanas Vudas) atkartojo šią mintį, sakydamas, kad „pasaulis ilgai laukė šios istorinės sutarties“.

JT Generalinė Asamblėja naująją sutartį palaikė triuškinama dauguma - 154 balsais prieš tris.

Atskiros šalys gali pradėti ją ratifikuoti nuo birželio. Sutartis įsigalios, kai ją patvirtins bent 50 valstybių, tačiau šis procesas gali užtrukti 1-2 metus.

Jungtinės Valstijos pasveikino balsavimo rezultatus, sakydamos, kad JT sutartis padės pažaboti ginklų siuntas, skatinančias karo nusikaltimus. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) pažymėjo, kad šis dokumentas yra „stiprus, veiksmingas ir įgyvendinamas“.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ją vadino istorine sutartimi, „kuri gelbės gyvybes ir palengvins didžiules žmonių kančias, patiriamas dėl ginkluotų konfliktų visame pasaulyje“.

Tačiau Kinijos ambasadorius prie JT Li Baodongas pareiškė, kad Pekinas „nepalaiko daugiašalės sutarties stūmimo per Generalinę Asamblėją ... Tai neigiamas precedentas. Turėtume derėtis bendru sutarimu.“

Prieš šią sutartį balsavusios Šiaurės Korėjos pasiuntinys prie JT Ri Tong Ilas (Li Tong Iras) teigė, kad dokumentas yra „nesubalansuotas“ - jame niekaip nesiekiama riboti ginklų eksporto, taip pat neužkertamas kelias šios veiklos „perdavimui nevalstybiniams veikėjams“.

Naująją sutartį taip pat kritikavo nevyriausybinė tyrimų organizacija „Conflict Awareness Project“ (CAP), pažymėjusi, kad šis dokumentas palieka didžiulių spragų tarpininkams, veikiantiems ginklų prekybos tinkluose.

„Kadangi tarpininkas yra centrinis veikėjas iš jų visų, naudojantis teisėto verslo priedangą, kad nukreiptų ginklus į neteisėtą prekybą, būtent jam reikalingas griežčiausias reguliavimas“, - sakė CAP vykdomoji direktorė Kathi Lynn Austin (Keiti Lin Ostin).

„Valstybės, kurios rimtai nusiteikusios pažaboti neteisėtą ginklų kontrabandą ir apsaugoti teisėtą prekybą ginklais, turėtų įvesti visų ginklų prekybos tarpininkų privalomąjį licencijavimą ir registraciją, - pridūrė ji. - Iki tol šie tarpininkai lieka patogiai užtikrinti, kad galės užsiimti savo mirtinu verslu kaip įprasta.“

Per dešimt dienų trukusias įtemptas JT derybas nepavyko užsitikrinti tvirto palaikymo šiai sutarčiai tarp Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių, kurios dešimtmečius buvo pagrindinės ginklų eksporto rinkos.

Jungtinės Valstijos, kurios yra didžiausios ginklų eksportuotojos, užimančios 30 proc. šios rinkos, buvo tarp tvirtai palaikančių sutartį, nors dar neaišku, ar Kongresas ją ratifikuos.

Rusija nurodė dar neapsisprendusi, ar ratifikuos šį susitarimą, argumentuodama, kad joje esama „spragų“ ir „abejotinų“ nuostatų, tokių kaip neužtikrinama ginklų perdavimo nevalstybiniams veikėjams kontrolė.

Maskva sakė nerimaujanti dėl ginklų, patenkančių į čečėnų sukilėlių rankas, nors jau du dešimtmečius pagrindinis naujos ginkluotės šaltinis tame Šiaurės Kaukazo regione buvo korumpuoti Rusijos tiekėjai ir netgi kariškiai.