Enrico Letta (Enrikas Leta), kurio trečiadienį buvo paprašyta tapti naujuoju Italijos ministru pirmininku, yra 46 metų eurofilas politikas, užimantis kairiosios Demokratų partijos pirmininko pavaduotojo pareigas ir jau sukaupęs didelę darbo vyriausybėje patirtį.

Toks amžius jam puikiai pasitarnavo, skambant pasisakymams už kartų kaitą politikoje.

Taip pat pravertė susikurtas „postideologinis“ įvaizdis, suteikiantis perspektyvą tapti idealiu garantu plačioje koalicinėje vyriausybėje.

Nors yra gana jaunas politikas, E.Letta dirbo jau keturiose vyriausybėse nuo praeito amžiaus 10-o dešimtmečio, įskaitant darbą Europos reikalų ministro, taip pat prekybos ir pramonės ministro postuose.

Kitas tikėtinas privalumas, esant dabartinei padėčiai politikoje - faktas, kad jo dėdė Gianni Letta (Džanis Leta) daugelį metų buvo ankstesnio premjero Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskoni) dešinioji ranka, nors apie jo asmenybę mažai žinoma.

Tačiau tai netrukdė E.Lettai tapti vienu iš įnirtingiausių S.Berlusconi kritikų, nors į daugelį skandalų įsipainiojęs milijardierius žiniasklaidos magnatas dabar bus svarbi jėga valdžios užkulisiuose.

E.Letta gimė 1966 metų rugpjūčio 20-ąją Pizos mieste. Jis studijavo politologiją ir tarptautinę teisę tuo metu, kai buvo aktyvus Krikščionių demokratų partijos narys, kol galiausiai ji žlugo, neatlaikiusi korupcijos skandalų.

E.Letta vadovavo centro dešiniųjų demokratų Europos jaunimo sparnui 1991-1995 metais, o vėliau dirbo Finansų ministerijoje, Italijai siekiant įsivesti eurą. 1998 metais jis tapo premjero Massimo D'Alemos (Masimo D'Alemos) kairiosios vyriausybės nariu.

Ambicingas E.Letta dirbo vadovaujant kitiems dviem premjerams - Giuliano Amato (Džulianui Amatui) ir Romano Prodi (Romanui Prodžiui). Tuo metu gana susiskaldžius centro kairioji stovykla sudarydavo dažniausiai trumpai gyvuodavusias vyriausybes, kurias pakeisdavo S.Berlusconi vadovaujami kabinetai.

E.Letta yra sakęs, kad savo didvyriais laiko kovotoją prieš buvusį Lenkijos komunistinį režimą Lechą Walesą (Lechą Valensą) ir kovos su apartheidu Pietų Afrikos Respublikoje ikoną Nelsoną Mandelą.

Jis taip pat yra prisipažinęs besižavintis populiaria Italijos komiksų serija „Dylan Dog“ apie detektyvą mergišių, tiriantį paranormalius reiškinius.

„Norėčiau būti kaip jis“, - politikas yra sakęs viename interviu.

E.Letta taip pat yra didelis Didžiosios Britanijos roko grupės „Dire Straits“ ir Italijos poproko grupės „Nomadi“ gerbėjas.

Jis buvo vienas iš Demokratų partijos nacionalinio komiteto lyderių nuo šios partijos įkūrimo 2007 metais, susijungus istorinės Italijos komunistų partijos likučiams ir kelioms smulkioms centristų partijoms.

Tačiau E.Letta save laiko „postideologiniu“ politiku, o viename 2007 metais duotame interviu sakė: „Mano karta negyveno tam tikrų iliuzijų laikotarpiais, todėl išvengė iliuzijų praradimo laikotarpio“.

Jis teigė, kad pirmąją viešą kalbą pasakė smerkdamas Sovietų Sąjungos karinę invaziją į Afganistaną per vieną protestą, kai dar buvo moksleivis.

E.Lettai nepavyko iškovoti Demokratų partijos vadovo posto 2007-aisiais, tačiau jis tapo partijos pirmininko pavaduotoju 2009-aisiais.

Dabar jis yra aukščiausias pagal rangą narys savo partijoje, kai jos vadovai atsistatydino penktadienį, kilus partiečių maištui, kai buvo renkamas šalies prezidentas.

E.Letta yra išleidęs kelias knygas, tarp jų „Pastatyti katedrą. Kodėl Italija turėtų vėl pradėti mąstyti plačiai?“ (Costruire una cattedrale. Perche l'Italia deve tornare a pensare in grande?), taip pat „Galas Europai?“ (L'Europa e finita?), kurioje pasisako už Europos „naująjį projektą“, siekiant išbristi iš krizių daugelyje lygmenų.

Jis buvo dukart susituokęs ir turi tris vaikus.