Siriją krečiančiam pražūtingam konfliktui penktadienį įžengus į jau trečiuosius metus, Europos Sąjungos (ES) lyderiai, nusivylę diplomatijos nesugebėjimu nutraukti kraujo liejimą, ragina apginkluoti sukilėlius, nors tam prieštarauja Rusija.

Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Syrian Revolution 2011“, kuri buvo vienas iš pagrindinių šio sukilimo varomųjų jėgų, žmonės buvo raginami išeiti į gatves po savaitinių musulmonų pamaldų ir surengti demonstraciją, kurios šūkis - „Dveji metai aukojimosi dėl pergalės“.

Šis konfliktas įsiplieskė 2011 metų kovo 15-ąją, kai protestuotojai, įkvėpti Arabų pavasario sukilimų, išėjo į miestų gatves visoje Sirijoje, rengdami precedento neturinčias demonstracijas, kuriose buvo reikalaujama demokratinių pokyčių.

Nors demonstrantai buvo neginkluoti ir rengė taikias eitynes, kuriose dalyvavo daug moterų ir vaikų, prezidentas Basharas al Assadas (Bašaras Asadas) pradėjo žiaurų susidorojimą, per kurį buvo šaudoma į žmones. Šios represijos skatino vis daugiau opozicijos šalininkų imtis ginklų.

Praėjus dvejiems metams, Sirija tebėra apimta niokojančio pilietinio karo, nusinešusio jau bent 70 tūkst. žmonių gyvybių. Apie milijonas gyventojų pabėgo iš šalies, dar milijonai yra dingę arba buvo priversti palikti savo namus; Siriją krečia ekonomikos ir humanitarinė katastrofa.

Sukilėliai užėmė dideles teritorijas, tačiau didėjanti įtampa tarp vienos stovyklos, sudarytos iš liberalų ir nuosaikiųjų musulmonų, ir kitos, sudarytos iš įtakingų islamistų, didina nuogąstavimus, kad šis konfliktas peraugs į naują kraujo liejimą dėl religinių nesutarimų.

Jau 40 metų Sirijai vadovaujantis Al Assadų klanas buvo įsitikinęs, kad yra pajėgus numalšinti sukilimą, kaip 1982 metais padarė Basharo tėvas ir pirmtakas Hafezas (Hafezas), sutriuškinęs Musulmonų brolijos sukilimą Hamoje, per kurį žuvo 10-40 tūkst. žmonių.

Kariuomenės ginkluotė daug pranašesnė negu sukilėlių, o per susirėmimus daugelis miestų virto griuvėsiais.

Didžioji Britanija ir Prancūzija paskelbė planuojančios imtis veiksmų, kurie pradėtų keisti šią galios pusiausvyrą, atšaukiant ginklų embargą Sirija. Tikėtina, kad šie klausimai penktadienį bus svarstomi Briuselyje vykstančio ES viršūnių susitikimo antrąją ir paskutiniąją dieną.

„Mūsų tikslas yra įtikinti savo partnerius gegužės pabaigoje ir, jeigu įmanoma, anksčiau ... Jeigu kartais viena ar dvi šalys blokuotų, tada Prancūzija prisiims savo atsakomybę“, - ketvirtadienį po pirmosios Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo Briuselyje dienos sakė prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas).

„Politiniai sprendimai (Sirijoje) jau žlugo, nepaisant viso (įmanomo) spaudimo“, - sakė F.Hollande'as, kuris kalbėjo penktadienį minimų antrųjų Sirijos konflikto metinių išvakarėse.

„Turime eiti toliau, nes dvejus metus buvo aiškus (Sirijos prezidento) Basharo al Assado (Bašaro Asado) noras pasinaudoti kiekviena priemone smogti savo paties žmonėms“, - pridūrė jis.

Prancūzija anksčiau sakė, kad Paryžius ir Londonas spaudžia ES panaikinti ginklų draudimą, bet tam nepritaria kai kurių Europos šalių vyriausybės, kurios baiminasi, kad ginklų srautas į Siriją tik eskaluos konfliktą.

B.al Assado vyriausybė, kaip ir jo pagrindinė užsienio sąjungininkė Rusija, sako, kad toks ginklų tiekimas būtų „šiurkštus“ tarptautinės teisės pažeidimas.

Jungtinės Valstijos gali palankiai pažiūrėti į prancūzų ir britų žingsnius siekiant suteikti didesnę pagalbą Sirijos sukilėlių pajėgoms, ketvirtadienį sakė Valstybės departamentas, kuris tiesiogiai nepareiškė pritarimo pagalbai ginklais.

„Akivaizdu, kad nesiterpsime į jų vidaus diskusijas, bet tikrai norime, kad kuo daugiau vyriausybių teiktų atitinkamą paramą Sirijos opozicijos koalicijai“, - Vašingtone sakė Valstybės departamento atstovė Victoria Nuland (Viktorija Njuland).

Tačiau Berlynas be entuziazmo vertina šią idėją ir ketvirtadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad ES reikia „labai atsargiai tęsti“ dėl embargo panaikinimo.

„Jeigu mūsų partneriai Europos Sąjungoje, šiuo atveju - Britanija ir Prancūzija, jau kitaip vertina situaciją, tada užsienio reikalų ministrai, žinoma, yra pasirengę vėl diskutuoti šia tema“, - sakė ji.

„Tačiau turime būti atsargūs, kad kitai (konflikto) šaliai dar daugiau ginklų neskirtų tos šalys, kurios laikosi kitos pozicijos dėl Assado“, - sakė A.Merkel.

Kai kas taip pat nuogąstavo, kad Europos tiekiami ginklai galėtų atsidurti radikalių islamistų kovotojų, kurie vaidina vis didesnį vaidmenį ginkluotame Sirijos sukilime, rankose.

F.Hollande'as sakė, jog Paryžius turi „visas garantijas, kad tiekiami ginklai bus ne fundamentalistų rankose“.

Jis tvirtino, jog sukilėlius reikia apginkluoti, kad būtų atsvara B.al Assado režimui, kuris ir toliau „gauna ginklų, nepaisant sankcijų“, pirmiausia - iš Rusijos.

„Turime eiti toliau, nes yra grėsmių, baimių dėl cheminių ginklų panaudojimo“, - pridūrė F.Hollande'as.

Ketvirtadienį smurtas Sirijoje nusinešė 141 žmogaus gyvybę: žuvo 49 sukilėlių kovotojai, 47 režimo kariai ir 45 civiliai, rodo atnaujinti nevyriausybinės organizacijos „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) duomenys.