Maroke penktadienį vyksta referendumas dėl beveik absoliučių karaliaus Mohammedo VI galių suvaržymo.

Karalius pasiūlė įgyvendinti reformas po demokratijos aktyvistų sukilimų kitose arabų valstybėse.

Maroke prasidėjus protestams, panašiems į vadinamojo Arabų pavasario sukilimus, per kuriuos buvo nušalinti ilgamečiai Tuniso ir Egipto lyderiai, Mohammedas VI praėjusį mėnesį paskelbė, kad šioje Šiaurės Afrikos valstybėje bus surengtas referendumas dėl kai kurių jo įgaliojimų perdavimo ministrui pirmininkui ir parlamentui.

Konstitucijos projekte, dėl kurio balsuojama penktadienio referendume, numatyta, kad karalius liks valstybės, ginkluotųjų pajėgų ir islamiškojo tikėjimo Maroke vadovas, o ministras pirmininkas iš didžiausios parlamente atstovaujamos partijos bus vyriausybės vadovas.

Analitikų nuomone, rinkėjai turėtų pritarti naujajai konstitucijai. Tačiau neaišku, ar jų aktyvumas bus pakankamas, kad referendumo rezultatai būtų pripažinti galiojančiais.

Vienoje mokykloje įrengtoje balsavietėje Salė mieste, netoli sostinės, 35-erių vairuotojas Youssefas Ghanmi sakė pritariąs karaliaus pasiūlytoms reformoms.

"Aš balsavau už konstituciją, nes ji leidžia atskirti valdžias ir sukurti labiau nepriklausomą teismų sistemą, taip pat įtvirtinti vyrų ir moterų lygybę", - pažymėjo jis.

Rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku ir bus uždarytos 19 val. (21 val.), o pirmųjų rezultatų laukiama vėliau penktadienį ar šeštadienio rytą. 32 mln. gyventojų turinčioje šalyje yra apie 13 mln. registruotų rinkėjų.

Mohammedas VI, kuris 1999 metais ėmėsi vadovauti ilgiausiai viešpataujančiai dinastijai arabų pasaulyje, pasiūlė reformas po ne vieną savaitę trukusių protestų, kuriuos organizavo jaunimo suburtas Vasario 20-osios judėjimas, išvedęs į gatves tūkstančius demonstrantų, reikalavusių daugiau demokratijos, geresnių ekonomikos perspektyvų ir korupcijos išnaikinimo.

Reformų planui pritarta užsienyje; anot Europos Sąjungos, tai "rodo aiškų pasiryžimą siekti demokratijos".

Kartu su pokyčiais, suteiksiančiais premjerui daugiau vykdomosios valdžios, naujoji konstitucija turėtų sustiprinti teismų nepriklausomybę ir parlamento vaidmenį.

Karalius nebebus vadinamas "šventuoju", bet konstitucijoje liks tokie jo epitetai kaip "Tikinčiųjų vadovas" ir "neliečiamasis".

Naujoji konstitucija suteiks daugiau teisių moterims; berberų kalba bus oficiali valstybinė kalba kartu su arabų. Pirmą kartą Šiaurės Afrikos šalyje oficialus statusas suteikiamas regiono vietinei kalbai.