Japonijos uostamiestis Nagasakis, kuris antradienį mini prieš 66 metus Antrojo pasaulinio karo pabaigoje įvykdytą šio miesto atominį bombardavimą, paragino pereiti nuo branduolinės energetikos prie atsinaujinančių energijos šaltinių

Nagasakio meras Tomihisa Taue pareiškė, kad Japonija privalo vystyti saugesnę alternatyviųjų šaltinių energetiką - saulės, vėjo ir biomasės, atsižvelgiant į kovą prasidėjusią avariją Fukušimos 1-ojoje jėgainėje, kuri tapo antrąja didžiausia pasaulyje atomine katastrofa po Černobylio elektrinės avarijos, įvykusios prieš 25 metus.

"Šį kovą buvome priblokšti avarijos Fukušimos 1-ojoje atominėje elektrinėje masto", - T.Taue sakė per ceremoniją, vykusią netoli Jungtinių Valstijų 1945 metais numestos plutonio bombos sprogimo epicentro.

Iki kovo 11 dieną ištikusios nelaimės Japonijos atominės jėgainės tenkino apie 30 proc. šalies energijos poreikių, o iki 2030 metų planuota šį rodiklį padidinti iki 50 procentų. Tačiau po avarijos Fukušimoje žalieji aktyvistai paragino peržiūrėti šį planą.

Nagasakio mero pasisakymas atkartojo žinią, kurią prieš tris dienas paskelbė Hirošimos miesto meras ir centro kairiųjų pažiūrų Japonijos premjeras Naoto Kanas, pareikalavęs smarkiai sumažinti atominės energetikos dalį žemės drebėjimų dažnai niokojamoje šalyje.

Į Nagasakį vykusią ceremoniją savo atstovus pasiuntė rekordiškai daug šalių - net 44. Į šį minėjimą pirmąkart savo oficialų atstovą pasiuntė Jungtinės Valstijos, o šios šalies ambasadorius minėjime Hirošimoje pirmą kartą dalyvavo pernai.

1945 metų rugpjūčio 9 dieną Nagasakį nuniokojo atominė bomba "Dručkis", kuriai sprogus daugiau nei 70 tūkst. žuvo iš karto arba po kelių dienų ir savaičių, smarkiai apdegę arba susirgę spinduline liga.

Trimis dienomis anksčiau keturias tonas svėrusi urano bomba "Mažylis" buvo numesta ant Hirošimos ir nusinešė apie 140 tūkst. žmonių gyvybių.