Rusijos ir NATO nesutarimų dėl priešraketinės gynybos (PRG) sprendimas atidėtas mažiausiai metams.
Kaip rašo britų visuomeninis transliuotojas BBC, po susitikimo pirmadienį Sočyje Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas išreiškė viltį, kad susitarti pavyks per susitikimą Čikagoje.
"Dėl PRG mes pradedame žiūrėti į dalykus vienodai (...) Tikiuosi, kad visi mes susitiksime greičiau nei po metų per NATO viršūnių susitikimą Čikagoje ir galėsime susitarti dėl sprendimo PRG srityje", - sakė A.F.Rasmussenas spaudos konferencijoje, pasibaigus NATO ir Rusijos tarybos išvažiuojamajam posėdžiui nuolatinių atstovų lygiu. NATO generalinis sekretorius pridūrė, kad šalys išdėstė viena kitai apie kai kuriuos konkrečius planus, susijusius su priešraketine gynyba, bet išsamiau juos paaiškinti jis neturi teisės.
Prieš prasidedant susitikimui A.F.Rasmussenas pareiškė, jog bendradarbiavimas PRG srityje - tai sudėtingas klausimas, ir Rusija su NATO jau suprato, kad joms reikia "ne greito, o geriausio rezultato".
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė pirmadienį Sočyje, kad derybos dėl PRG vyksta "ne taip lengvai ir greitai, kaip daugelis tikėjosi po susitikimo Lisabonoje".
NATO susitikimo Lisabonoje 2010 metų lapkritį užkulisiuose Rusija ir Aljansas iš principo susitarė, kad išnagrinės, kaip galėtų bendradarbiauti, kurdamos Europos priešraketinę gynybą. Tačiau per pastaruosius mėnesius derybos, kaip pripažino Rusijos atstovas prie NATO Dmitrijus Rogozinas, pateko į aklavietę.
NATO primygtinai teigia, jog nauja PRG nekels grėsmės Rusijos saugumui, bet Maskva mano, jog naujų priešraketinės gynybos sistemų pasirodymas Europoje pažeis strateginę jėgų pusiausvyrą regione, ir reikalauja rašytinių bei techninių garantijų, kad sistema negalės numušti Rusijos raketų.
Rusija siūlosi dalyvauti kuriant naują PRG, bet NATO teigia, kad neleistina situacija, kuriai esant, karinio bloko dalyviams tektų remtis užtikrinant savo saugumą trečiosiomis šalimis.
Birželio 9 dieną Briuselyje įvyko Rusijos ir NATO tarybos posėdis gynybos ministrų lygiu, kuriame šalims taip ir nepavyko suartinti savo pozicijų.
Maskva įvairių oficialių asmenų lūpomis skundėsi, kad JAV ir NATO tiesiog nenori klausytis jos argumentų.
NATO susitikimas Čikagoje numatytas kitų metų gegužės viduryje. Dmitrijus Rogozinas prieš savaitę sakė, kad jeigu iki jo pradžios nepavyks susitarti dėl PRG, Rusijos prezidentas, kad ir kas jis būtų tuo laiku, į susitikimą nevažiuos, ir Rusija pradės kurti savo atskirą priešraketinės gynybos sistemą.
Birželį Maskva oficialiai pareiškė esanti nepatenkinta, kad į Juodąją jūrą atplaukė Amerikos kreiseris "Monterey", apginkluotas priešraketinės gynybos sistema "Aegis". Kreiseris dalyvavo bendruose kariniuose mokymuose su Ukraina, po to atplaukė į Gruzijos Batumio uostą. Tokie laivai, pagal JAV planus, turi tapti mobilios priešraketinės gynybos sistemos dalimi.
Įprastinės ginkluotės Europoje sutartis pateko į aklavietę
Prieš susitikimą Sočyje Rusijos URM vadovo pavaduotojas pareiškė, kad į aklavietę pateko ir išankstinės derybos dėl naujos Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (ĮGES).
"Konsultacijos dėl naujų derybų, susijusių su įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje kontrole, pateko į aklavietę. Svarbiausia priežastis yra ta, kad kai kurios šalys mėgina panaudoti valstybių suinteresuotumą atkurti šios saugumo įrankio gyvybingumą toli nuo nusiginklavimo esančioms politinėms problemoms spręsti", - sakė interviu agentūrai "Interfax" užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško.
Rusija nutraukė dalyvavimą Įprastinės ginkluotės Europoje sutartyje 2007 metų liepą. Tai įvyko po to, kai Vašingtonas atmetė Rusijos siūlymą panaudoti būsimoje PRG sistemoje Rusijos radiolokacijos stotį Azerbaidžane. Oficialiai tuometinis prezidentas Vladimiras Putinas paaiškino atsisakymą nuo ĮGES tuo, kad dauguma Europos šalių neratifikavo sutarties. Ekspertai sakė, kad Rusijos netenkina sutartyje numatyti apribojimai Rusijos ginkluotosioms pajėgoms vadinamajame "pietų sparne", tai yra taip pat ir Kaukaze.
Praėjus metams po Rusijos pasitraukimo iš ĮGES įvyko karas Pietų Osetijoje ir įsiveržė Rusijos armija.
Nenurodytas šaltinis Rusijos prezidento administracijoje per praėjusį savaitgalį sakė agentūrai ITAR-TASS, jog NATO šalys kelia naujų derybų dėl ĮGES pradžiai keletą sąlygų, iš kurių viena, pasak šaltinio, "duoda suprasti, kad Pietų Osetija ir Abchazija priklauso Gruzijai".
Naujausi komentarai