Apginamumo planai numato, ką Aljansas darytų, užpuolus Baltijos šalis, ir yra slapti, juo labiau, kad Rusiją gali suerzinti jos laikymas grėsme.

Jų karinis įsigaliojimas užtruko, ir ekspertai teigia, kad nors planai Baltijos šalis turėtų užtikrinti dėl Aljanso paramos, joms dar teks daryti namų darbus, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

NATO apginamumo planus turėjo tik Norvegija, Lenkija, Turkija ir Graikija. Kai Estijos kariuomenės vadas LTV „Panoramai“ atskleidė, kad baigtas ir Baltijos šalių planavimas, tai patvirtino ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Aš galiu pasidžiaugti, kad politiškai planavimas baigtas“, – ketvirtadienį sakė ji.

Planus, bene patį slapčiausią Aljanso dokumentą, kūrė kariniai planuotojai, ir ne NATO būstinėje Briuselyje, o vadavietėje Belgijos pietuose. Nors šis procesas karinis, užtruko jis dėl senų politinių takoskyrų, netgi nesusijusių su Baltijos šalimis, pavyzdžiui, tarp Turkijos ir Graikijos.

Bet jei taip, ar politiniai ginčai nesustabdytų NATO, jei planus tektų įgyvendinti kilus kariniam konfliktui?

„Tai daugiau psichologinis užtikrinimo momentas, psichologinio komforto užtikrinimas žaidime. Karine prasme jo pernelyg nepervertinčiau. Planas nėra viskas, planavimas yra viskas. Planai turi būti nuolat atnaujinami, turi būti sekama ir iš naujo įvertinama situacija Baltijos šalyse, kas susiję su karinės infrastruktūros plėtra, pajėgumų, kariuomenių plėtra, tiek su situacija aplink Baltijos valstybes“, – sakė Estijos tarptautinio gynybos studijų centro ekspertas Tomas Jermalavičius.

Savaitraščio „European Voice“ duomenimis, planuose numatyta, kad prireikus, sausumos pastiprinimai į Baltijos šalis būtų siunčiami per Lenkiją, į Šiaurės Atlantą būtų siunčiama Jungtinių Valstijų lėktuvnešio vadovaujama laivų grupė ir netgi naudojamasi neutraliosios Švedijos oro erdve. Formalus gynybos planavimas nurodo ne tik konkrečią vietą, bet ir konkrečią grėsmę. Tai pirmas kartas po Šaltojo karo, kai NATO netiesiogiai pripažino, kad Rusija gali kelti grėsmę.

Lietuvos Prezidentei – tai bene svarbiausias viso valdymo užsienio politikos laimėjimas, nes iš Baltijos lyderių D. Grybauskaitė vienintelė nuolat reikalavo, kad po penkerių narystės metų NATO suplanuotų, kaip jas gintų nuo trečiųjų šalių. Aljansas per viršūnių susitikimą Lisabonoje po dviejų savaičių tvirtins naująsias gaires, strateginę koncepciją, ir pirmą kartą gynybos planus paminės.

Baltijos šalis tenkina ir tai, kad generalinio sekretoriaus parengtame slaptame juodraštyje 18-asis straipsnis užtikrina, jog svarbiausia Aljanso misija yra savitarpio gynyba.

Kad ir koks glaudus būtų buvęs ankstesnės Jungtinių Valstijų administracijos bendradarbiavimas su Vidurio Europos valstybėmis, vos atėjęs Barackas Obama pirmasis prabilo apie tai, kad NATO turi turėti nepaprastuosius planus visoms sąjungininkėms apginti.

„Turime dirbti kartu kaip NATO nariai, kad turėtume specialiuosius planus dorotis su naujomis grėsmėmis, kad ir iš kur jos kiltų“, – kalbėjo JAV prezidentas.

Per pusantrų metų nuo šios kalbos joks kitas Vakarų vadovas viešai nė karto neprisidėjo prie Amerikos lyderio pozicijos. Tačiau Lietuvos vadovė nusprendė pagirti Vokietiją, kuri ilgai buvo svarbiausia kliūtis pradėti rengti šiuos planus, nes drauge su Prancūzija baiminosi, kad jie pablogins santykius su Rusija.

„Noriu paminėti, kad Vokietija – viena iš šalių, kurių dėka Lietuva pagaliau turės realius gynybos planus“, – sakė D. Grybauskaitė.

Tačiau pritarti politiškai jautriam sprendimui pradėti karinį planavimą NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Johnas Craddockas visų sąjungininkų paprašė dar prieš dvejus metus, praėjus vos porai mėnesių po Rusijos karo su Gruzija.

Maskva reiškė nepasitenkinimą dar vasarį, kai NATO apsisprendė šiuos planus kurti. Kai kurie stebėtojai sako, kad būtent kaip atsaką Rusija naujojoje karinėje doktrinoje NATO infrastruktūros artėjimą prie savo sienų įvardijo svarbiausia karine grėsme. Bet būtent dabar Lietuva turės daryti namų darbus, kad planus būtų galima įgyvendinti.

„Svarbūs išlaidų lygiai, reikia namų darbus daryti, kad padėtume sąjungininkams, plėtoti priimančios šalies infrastruktūrą – oro uostus, uostus, bazes, reikalingus priimti pastiprinimus krizės atveju“, – teigia ekspertas T. Jermalavičius.

Keli NATO šalių lėktuvai vis dar gali būti per mažai. Ekspertai kalba, kad norint išties užtikrinti Baltijos šalis, reikėtų rimtesnio Aljanso pajėgų buvimo, bet svarbiausia, tikrumo, kad NATO sostinės prireikus būtų pasirengusios sukurtus planus panaudoti praktiškai.