Kaubojišką skrybėlę dėvintis ir vešlią juodą kaip anglis barzdą želdantis naujausios pasaulyje valstybės prezidentas Salva Kiiras anksčiau buvo sukilėlių vadas, uoliai išpažįstantis krikščionių tikėjimą, kaip ir dauguma kitų jo tėvynainių - Pietų Sudano gyventojų.

Įspūdingo ūkio 60 metų lyderis, ilgai partizanavęs savanose per niokojantį 1983-2005 metų pilietinį karą tarp Sudano šiaurinio ir pietinio regiono, ne kartą pasisakydavo už taiką per įnirtingus ir kai kada kruvinus ginčus, kurie Pietų Sudaną šeštadienį galiausiai atvedė į nepriklausomybę.

Per pamaldas katalikų katedroje, stūksančioje karo žaizdų dar neišsigydžiusioje sostinėje Džuboje, S.Kiiras ne kartą siuntė taikos ir susitaikymo žinią, o buvusį karo laikų priešininką Sudano prezidentą Omarą al Bashirą priėmė kaip garbės svečią nepriklausomybės paskelbimo ceremonijose.

"Mes negrįšime prie karo - to nenutiks", - S.Kiiras tvirtino šiemet gegužę, kai Chartumo pajėgos įžengė į ginčijamą Abjėjaus rajoną, kurį Pietų Sudano vadovai nori matyti savo naujoje valstybėje.

"Esame ištikimi taikai, - pabrėžė prezidentas. - Pakankamai prisikariavome. Mes sudarėme taiką."

Lyderis, kuris savo šalyje dažnai vadinamas tiesiog Salva, niekada neslėpė ambicijų atvesti į nepriklausomybę didžiulį menkai išsivysčiusį regioną, turintį 8,5 mln. gyventojų. Šiuo atžvilgiu jis labai skyrėsi nuo savo pirmtako Johno Garango, kuris beveik iki pat savo mirties 2005 metais siekė, kad Sudanas išliktų suvienytas, tačiau gyvuotų kaip federacija ir būtų demokratiškas.

S.Kiiras yra kilęs iš al Gazalui regiono, esančio netoli Abjėjaus. Jis priklauso dinkų genčiai, kuri yra didžiausia etninė grupė Pietų Sudane, ir kiekvieną sekmadienį meldžiasi per mišias Džubos katedroje.

Dauguma dinkų tradiciškai verčiasi gyvulių auginimu, o S.Kiiras retai kada matomas be jo įvaizdžio dalimi tapusios plačiabrylės skrybėlės. Įtakingas JAV senatorius Johnas Kerry, kuris šiemet sausį apsilankė Džuboje, kai pietų Sudane vyko referendumas dėl nepriklausomybės, atvežė S.Kiirui dovanų naują skrybėlę.

S.Kiiras perėmė vadovavimą iš charizmatiško J.Garango, su kuriuo jis 1983 metais įkūrė Sudano liaudies išsivadavimo judėjimą. Valdžia jam atiteko, kai ankstesnis lyderis žuvo per sraigtasparnio katastrofą Ugandoje - tuojau po to, kai buvo pasirašyta 2005 metų taikos sutartis, užbaigusi pilietinį karą.

Po J.Garango žūties S.Kiiras iškart tapo savo judėjimo politiniu ir kariniu lyderiu, pietinio regiono prezidentu ir Sudano viceprezidentu. Jis šešerius metus dirbo kartu su buvusiu pilietinio karo laikų priešininku O.al Bashiru nacionalinės vienybės vyriausybėje.
Pietų Sudano lyderis yra kariškis, kuriam daug lengviau kalbėti Džubos arabų tarme negu anglų kalba. Jam taip ir nepavyko išeiti iš J.Garango šešėlio, o pastarojo lyderio palikimą gerbia tiek Šiaurės, tiek Pietų gyventojai.

Ruošiantis sausį vykusiam referendumui, S.Kiiras susitaikė su dauguma buvusių sukilėlių priešų.

Tačiau naujausios valstybės vadovo laukia bauginantys iššūkiai: jam teks vadovauti etniškai nevienalytei šaliai, kuriai stinga būtiniausios infrastruktūros. Be to, į Pietų Sudaną grįžta tūkstančiai buvusių pabėgėlių, kuriuos teks iš naujo integruoti po didžiulio masto gyventojų persikėlimų, nulemtų daugelį metų trukusio pilietinio karo.

Nepriklausomybę pripažino JAV

JAV prezidentas Barackas Obama šeštadienį paskelbė, kad jo šalis pripažįsta naujai įkurtą Pietų Sudano Respubliką ir pažadėjo suteikti jai pagalbą "sunkiame valstybės kūrimo darbe".

"Didžiuodamasis skelbiu, kad Jungtinės Valstijos oficialiai pripažįsta Pietų Sudano Respubliką suverenia ir nepriklausoma valstybė nuo šios dienos, 2001 metų liepos 9-osios", - sakoma B.Obamos pranešime.

Pietų Sudanas nepriklausomybę įgijo po daugiau nei 50 metų trukusio konflikto tarp pietų regiono sukilėlių ir daugelio Chartumo vyriausybių. Dėl pilietinio karo regionas virto griuvėsiais, žuvo milijonai žmonių, jo palikimu tapo abipusis nepasitikėjimas.
2005 metais buvo sudarytas Išsami taikos sutartis (CPA), kuri galiausiai užbaigė šį konfliktą. Taika, kuri buvo sudaryta intensyviai spaudžiant kitoms šalims, ypač JAV, Didžiajai Britanijai ir Norvegijai, nutiesė kelią į šiemet sausį surengtą referendumą dėl Pietų Sudano nepriklausomybės.

Apie 99 proc. pietiečių balsavo už atsiskyrimą nuo Šiaurės.

Anksčiau šeštadienį Pietų Sudano parlamento pirmininkas Jamesas Wani Igga (Džeimsas Vanis Iga) paskelbė šalies nepriklausomybę, ši deklaracija pažymėjo naujausios pasaulyje valstybės gimimą ir padalijo pusiau vieną didesnių Afrikos šalių.
B.Obama sakė neabejojantis, kad draugystės ryšiai tarp Pietų Sudano ir Jungtinių Valstijų ilgainiui dar labiau sustiprės.

"Pietų sudaniečiams imantis sunkaus darbo statyti savo naują šalį, Jungtinės Valstijos žada savo partnerystę, jiems siekiant saugumo, vystymosi ir atsakingo valdymo, kurie gali išpildyti (gyventojų) lūkesčius ir užtikrinti jiems žmonių teises", - pabrėžė prezidentas.

B.Obama pridūrė, kad Pietų Sudano nepriklausomybė žymi "dar vieną žingsnį į priekį ilgoje Afrikos kelionėje į galimybes, demokratiją ir teisingumą".

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton atskirame pranešime pagyrė Sudano vyriausybę dėl sprendimo tapti pirmąja, pripažinusia Pietų Sudano nepriklausomybę.

"Toliau žengdama taikos keliu, Sudano vyriausybė gali iš naujo apibrėžti savo santykius su tarptautine bendruomene ir užtikrinti labiau klestinčią ateitį savo žmonėms", - pabrėžė JAV diplomatijos vadovė.

Prisidėjo ir Didžioji Britanija

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas  pareiškė, kad jo šalis šeštadienį pripažino Pietų Sudano nepriklausomybę, paskelbtą tą pačią dieną.

"Šiandien Pietų Sudano Respublika tampa nepriklausoma ir naujausia pasaulyje šalimi, - sakoma D.Camerono pranešime. - Ši diena istorinė Pietų Sudanui ir visai Afrikai."

Ministras pirmininkas pridūrė, kad Britanija didžiuojasi tapusi "tarp pirmųjų, pripažinusių Pietų Sudano nepriklausomybę".
"Sveikiname Pietų Sudaną įžengus į tautų bendruomenę ir tikimės stiprinti ryšius tarp Jungtinės Karalystės ir Pietų Sudano ateinančiais mėnesiais ir metais", - sakė D.Cameronas.

Pietų Sudano parlamento pirmininkas anksčiau šeštadienį paskelbė savo šalį nepriklausoma, tuo pažymėdamas naujausios pasaulyje valstybės gimimą, skilus vienai didesnių Afrikos valstybių.

"Mes, demokratiškai išrinkti žmonių atstovai, remdamiesi Pietų Sudano žmonių valia, patvirtinta referendumo dėl apsisprendimo rezultatais, skelbiame Pietų Sudaną nepriklausoma ir suverenia valstybe", - pareiškė Jamesas Wani Igga.

Nepriklausomybės deklaracija patvirtino naujosios valstybės demokratinį, daugelio etninių grupių ir konfesijų pobūdį, įsipareigojimą puoselėti draugiškus santykius su visomis šalimis, "taip pat ir su Sudano Respublika", sakė J.W.Igga.

Parlamento vadovas nurodė, jog "strateginiu prioritetu" Pietų Sudanui bus narystė Jungtinėse Tautose, Afrikos Sąjungoje, Rytų Afrikos bloke ir kituose tarptautiniuose dariniuose.

Tada Pietų Sudano lyderis Salva Kiiras pasirašė pereinamojo laikotarpio konstituciją ir prisiekė eiti pirmojo naujosios valstybės prezidento pareigas bei pažadėjo "skatinti vystymąsi ir plėtoti Pietų Sudano žmonių gerovę".