Nigerijos vadovas Goodluckas Jonathanas pirmadienį buvo paskelbtas laimėjęs prezidento rinkimus, kurių rezultatai atskleidė didelę įtampą tarp šalies regionų ir išprovokavo kruvinas riaušės šiaurinėje dalyje, kur gyvena daugiausiai musulmonai.

G.Jonathanas, kuris yra pirmasis Nigerijos prezidentas, kilęs iš didelius naftos telkinius turinčio Nigerio deltos regiono, buvo perrinktas surinkęs 57 proc. balsų daugiausiai gyventojų turinčioje Afrikos šalyje, lengvai įveikęs iš šiaurės kilusį varžovą - buvusį karinės chuntos lyderį Muhammadu Buhari (Muhamadų Buharį).

Galutiniai rezultatai, kurių nepripažįsta opozicija, rodo, kad už G.Jonathaną balsavo 22,5 mln. rinkėjų, o už M.Buhari - 12,2 mln. (31 procentas).

Prezidentas savo pergalės kalboje pasiūlė savo oponentams taikytis, taip pat pareiškė, jog daugiausiai naftos eksportuojanti Afrikos šalis parodė esanti pajėgi surengti sąžiningus rinkimus.

"Nigerijos žmonės įrodė pasauliui, kad mes pajėgiame surengti laisvus, sąžiningus ir patikimus rinkimus, - pabrėžė G.Jonathanas. - Sveikinu kitų politinių partijų kandidatus. Laikau juos ne oponentais, o partneriais".

G.Jonathanas paminėjo visus kitus pagrindinius kandidatus, tarp jų M.Buhari, sakydamas, kad nori pareikšti jiems pagarbą.

Apžvalgininkai gyrė šiuos rinkimus, vadindami juos svarbiu žingsniu į priekį šalyje, kurioje balsavimus neretai temdydavo smurtas ir didelio masto klastojimai.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as pasveikino G.Jonathaną ir sakė, kad šie rinkimai "atrodė patikimiausi nuo kariškių režimo pabaigos 1999 metais".

Tačiau akivaizdu, kad problemų išliko, o stebėtojai reiškė susirūpinimą dėl neįprastai didelio balsų skaičiaus, kurį G.Jonathanas surinko kai kuriose valstijose, tarp jų - prezidento gimtojoje Bajelsoje, kur už jį balsavo 99,63 proc. rinkėjų.