Ką reiškia pokyčiai JAV prezidento saugumo komandoje? Ar Barackas Obama ruošiasi užimti griežtesnę poziciją, o gal priešingai - reikėtų laukti nuosaikesnio užsienio ir saugumo politikos kurso?

Kritikos strėlės

Naująjį Pentagono bosą B.Obama pasirinko iš priešininkų respublikonų stovyklos. Juo tapo Chuckas Hagelis, gana prieštaringai Vašingtono koridoriuose vertinamas buvęs senatorius iš Nebraskos.

C.Hagelis garsėja, kaip Izraelio kritikas. Dalis prijaučiančių žydų valstybei kongresmenų net yra išvadinę buvusį senatorių antisemitu, esą dėl jo pareiškimų, kad „žydų lobistai“ baugina JAV įstatymų leidėjus ir kad jis „nesantis Izraelio senatorius“.

Ch.Hagelio kritikai taip pat smerkė jį dėl neva naivaus požiūrio į Iraną, be to, dalis respublikonų iki šiol negali atleisti jam už kritiką karo Irake metu. Sykį Ch.Hagelis net pavadino G.W.Busho administracijos pastangas Irake „labiau nei apgailėtinomis“.

Nenuostabu, kad prieš paskirdami Ch.Hagelį į Pentagoną kai kurie respublikonai pernelyg nedžiūgavo. Senatoriai Jamesas Inhofe‘as ir Johnas McCainas pareiškė, kad Ch.Hagelis turės jiems įrodyti, kad jo nuostatos tinka vadovauti Gynybos departamentui. O žydų tautybės Kongreso narys Ericas Cantoras pažymėjo, kad Ch.Hagelio ankstesni pareiškimai apie Izraelį buvo „kurstantys“.

Respublikono stojo ginti demokratai. Jie pažymėjo, kad Ch.Hagelis, visų pirma, yra „kvalifikuotas“ pareigūnas.

Tiesa, dalis demokratų Ch.Hageliui priminė incidentą, kai jis kažkada nepritarė buvusio prezidento Billo Clintono pasiūlytai vieno ambasadoriaus kandidatūrai, nes šis neslėpė esantis gėjus. Tammy Baldwin, pirmoji homoseksualios orientacijos neslepianti JAV senatorė, vienoje televizijos laidoje šmaikštavo, kad norėtų pasikalbėti su Ch.Hageliu, jog „įsitikintų, ar jo atsiprašymas nuoširdus ir pakankamas“.

Biudžeto karpymas?

Vašingtone kalbama, kad Ch.Hagelio laukia nelengvi iššūkiai – svarbiausias jų karinio biudžeto mažinimas. B.Obamos administracija pasiūlė per ateinančius 10 metų sumažinti JAV gynybos biudžetą 500 mlrd. dolerių.

2011 m. rugsėjo mėnesį duodamas interviu „Financial Times“ Ch.Hagelis sakė: „Manau, kad Gynybos departamentas “ištino„. Netikiu, kad mūsų kariuomenė per pastaruosius metus žvelgė į save kritiškai“.

Kai kurie konservatyvūs politikai Vašingtone svarsto, kad Ch.Hagelis, veikiausiai, imsis griežtesnės taupymo politikos nei jo pirmtakai Leonas Panetta ar Robertas Gatesas.

„Prieš tai peizažas buvo niūrus, dabar debesys dar juodesni. Manau, kad Hagelis buvo įdarbintas tam, kad atliktų tai kas būtina – sumažintų išlaidas“, - komentavo Thomas Donnelly, saugumo ir gynybos analitikas iš Vašingtono.

Beje, Pentagono biudžeto karpymas prasidėjo dar 2010 m. Tais metais jis siekė 690 mlrd., o šiais metais numatyta gynybai skirti apie 616 mlrd. dolerių. Visgi, jei išlaidų karpymas prasidės, Pentagonui gali tekti susiveržti diržus dar 500 mlrd. dolerių.

Kovotojas su teroristais

Tuo tarpu CŽV vadovu B.Obama nutarė paskirti savo buvusį vyriausiąjį patarėją kovos su terorizmu klausimais J.Brennaną.

J.Brennanas jau nuo 2008 m. galėjo vadovauti CŽV, tačiau B.Obama tuomet nesiėmė teikti jo kandidatūros Kongresui, kadangi pareigūnas buvo siejamas su šiurkščiais sulaikytųjų tardymais, įskaitant imituojamą skandinimą, ką pats kategoriškai neigė. J.Brennanas teisinosi, kad yra „griežtas priešininkas daugelio Busho administracijos veiksmų, tokių kaip prevencinis karas Irake ir tardymo naudojant prievartą taktika, įskaitant imituojamą skandinimą“.

Nors su G.W.Busho administracijos vykdytais kankinimais J.Brennanas sakosi esąs nesusijęs, jam jau klijuojama kita nemaloni etiketė – prieštaringai vertinamos bepiločių lėktuvų sumanytojo.

J.Brennanas visuomet pabrėžė, kad bepiločių lėktuvų naudojimas nėra teisiškai uždraustas. Tačiau žmogaus teisių atstovai atkerta, kad šių atakų metu dažnai žūva civiliai žmonės, kas prieštarauja tarptautinei teisei.

Dosjė

Chuckas Hagelis

66 metų Ch.Hagelis gimė Nort Plate, Nebraskoje, neturtingoje šeimoje. Vietname jis buvo pėstininkų būrio vadas, dalyvavo operacijose Mekongo deltoje, buvo sužeistas į krūtinę, apdegė veidą ir buvo apdovanotas dviem Purpurinės širdies ordinais. Jo krūtinėje iki šiol yra likę šrapnelio skeveldrų. Vietname patirti išgyvenimai Ch.Hageliui giliai įstrigo širdyje. Jie suformavo jo požiūrį į nacionalinį saugumą ir supratimą, kad kariniai veikslai yra paskutinė konflikto sprendimo priemonė, galima tik tuomet, kai visos diplomatinės priemonės yra išnaudotos. Sugrįžęs iš Vietnamo Ch.Hagelis dirbo daugybę darbų, jam net teko padirbėti radijo korespondentu, kol pagaliau gavo vietą Nebraskos atstovo Kongrese biure, kur pasižymėjo savo sugebėjimais. 1996 ir 2002 m. jis buvo išrinktas į Senatą. Ketino siekti prezidento posto 2008 m., bet atsisakė šio ketinimo iš dalies dėl įtemptų santykių su partijos vadovybe. Ch.Hagelis buvo minimas ir galimu kandidatu į viceprezidentus B.Obamos komandoje, nes draugavo su juo būdamas Senate. Iš esmės jis pritaria B.Obamos užsienio politikai, nors neabejodamas parodo savo nepritarimą prezidentui kai kuriose srityse, kaip, pavyzdžiui, JAV karinių pajėgų didinimui Afganistane 2009 m.

Johnas Brennanas

1995 m. J.Brennanas tapo tuometinio agentūros vicedirektoriaus George'o Teneto padėjėju, o 1996 m. - CŽV Artimųjų Rytų stoties vadovu. 1999 m. jis grįžo į Vašingtoną ir iki 2001 m. buvo G.Teneto vadovaujamos CŽV personalo vadovas. Iki 2003 m. jis dirbo CŽV direktoriaus pavaduotoju. 25-erių metų karjerą CŽV jis baigė laikinuoju nacionalinio kovos su terorizmu centro direktoriumi, kuriuo dirbo nuo 2004 m. iki 2005 m. rugpjūčio. Tada J.Brennanas keleriems metams pasitraukė iš valstybinės tarnybos, buvo Žvalgybos ir nacionalinio saugumo aljanso pirmininkas, Analizės korporacijos vadovas, kol gavo B.Obamos pasiūlymą vadovauti kovai su terorizmu. Tarnaudamas CŽV J.Brennanas pirmasis paviešino nesutarimus, kilusius tarp CŽV ir Baltųjų rūmų dėl ikikarinės žvalgybos apie Irako masinio naikinimo ginklus ir Saddamo Husseino režimo ryšius su teroristais. Jis moka arabų kalbą ir yra laikomas Artimųjų Rytų specialistu. Būdamas prezidento patarėju jis daug prisidėjo planuojant 2011 m. surengtą reidą prieš „al Qaeda“ lyderį Osamą bin Ladeną. Jis taip pat vadovavo administracijos pastangoms pažaboti teroristų grupuočių stiprėjimą Jemene, Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.

Irano ir Izraelio komentarai

Izraelio parlamento Kneseto pirmininkas Reuvenas Rivlinas pareiškė, kad Izraelis yra „susirūpinęs“ dėl Ch.Hagelio paskyrimo, o Irano užsienio reikalų ministerija pabrėžė turinti vilties, kad Ch.Hagelio paskyrimas atneš „praktinių permainų“ į Vašingtono užsienio politiką. Iranas ir JAV nesutaria daugeliu klausimų, įskaitant Irano vykdomą branduolinę programą, kurią, kaip mano Vakarų šalys, Teheranas vykdo siekdamas branduolinio ginklo. Ch.Hagelis yra raginęs JAV pradėti tiesiogines derybas dėl Irano branduolinės programos.