Prancūzija ir Vokietija antradienį susitarė pateikti bendrų pasiūlymų, kaip būtų galima sustiprinti krizės nualintą euro zoną, abiem šalims minint jų pokario susitaikymo sutarties 50 metų sukaktį.

Atidėję į šalį ankstesnius nesutarimus, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) demonstravo vienybę - netgi atsisakydami ankstesnio formalaus elgesio ir skelbdami juodu siejančią „chemiją“.

Per bendrą spaudos konferenciją, surengtą dar nesibaigus 1963 metais pasirašytos Eliziejaus sutarties atminimo renginių programai, kupinai pompastikos ir ceremonijų, A.Merkel sakė, kad ji kartu su F.Hollande'u planuoja gegužę pristatyti naujas iniciatyvas ekonominės ir valiutų sąjungos „stabilizavimui ir gilinimui“.

Pasak jos, tuose pasiūlymuose daugiausiai dėmesio bus skiriama darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui, finansų stabilumui ir konkurencingumui. Juos ketinama pateikti prieš Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą birželį.

„Suvokiame mūsų didelę atsakomybę, siekiant pagerinti padėtį Europos Sąjungoje, įveikti euro krizę, padaryti įmanomu ekonomikos augimą, tuo pačiu darant geriausią europietiško gyvenimo modelį ... įgyvendinamu ir veiksmingu ateityje“, - sakė kanclerė.

F.Hollande'as nurodė, kad jiedu ketina per ateinančius mėnesius pateikti sprendinių, kurie leistų „pagilinti ekonominę ir valiutų sąjungą“, taip pat sakė, kad jie stengsis būti „kiek įmanoma konkretesni - tai yra, naudingiausi, kad būtų stiprinamas augimas“.

Abiejų šalių ministrų kabinetai surengė bendrą posėdį, po kurio įvyko debatai istoriniame Reichstago pastate, per kurios keletas iš beveik 400 Prancūzijos įstatymų leidėjų, atvykusių į apsnigtą Berlyną susitikti su Bundestago nariais, išspaudė kelis žodžius vokiečių kalbą.

Eliziejaus sutartis, kurią pasirašė tuometis Prancūzijos prezidentas Charles'is de Gaulle'is ir Vakarų Vokietijos kancleris Konradas Adenaueris, įtvirtino buvusių priešininkių bendradarbiavimą ir prisidėjo kuriant didesnę Europos vienybę.

Tačiau šią pusės šimtmečio sukaktį temdo įtampa Prancūzijos ir Vokietijos partnerystėje, o ES išgyvena sunkius laikus dėl kai kurias euro zonos nares prislėgusių skolų bei sustiprėjusių euroskeptiškų nuotaikų Didžiojoje Britanijoje.

Tačiau šios problemos buvo atidėtos į šalį, o abu 58 metų amžiaus lyderiai atrodė atsipalaidavę ir, kaip pranešama, netgi nutarė kreiptis vienas į kitą pirmuoju asmeniu.

Jie taip pat stengėsi paaiškinti naujai atrastą tarpusavio draugiškumą, A.Merkel pareiškė, jog tai yra „ko gera, geriausiai saugota paslaptis, jog mūsų cheminis ryšys yra tinkamas“.

F.Hollande'as taip pat tvirtino, kad jiedu yra „to paties ilgio bangoje be jokios būtinybės raginti“ laikytis tokios pozicijos.

A.Merkel pernai pasisakė už ankstesnio Prancūzijos prezidento - konservatyvių pažiūrų Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) - perrinkimą. Dėl savo bendrų pastangų įveikti euro zonos krizė jiedu netgi buvo pelnę „Merkozi“ pravardę.

Kanclerė ir dabartinis Prancūzijos vadovas taip pat skirtingus sprendinius sąmyšiui euro zonoje gesinti: F.Hollande'as pasisako už naujas išlaidas, siekiant skatinti ekonomikos augimą, o A.Merkel kartoja jau mantra tapusius raginimus griežtai taupyti.

Karybos reikaluose Paryžiaus ir Berlyno bendradarbiavimas taip pat buvo ribotas, kaip parodė dabartinė krizė Malyje ir Vokietijos nesikišimas į 2011-ųjų krizę Libijoje. Tačiau abu lyderiai nuomonių skirtumų stengėsi nesureikšminti.

„Mes dar kartą aiškiai parodėme, kad (Vokietija ir Prancūzija) yra kartu“, - A.Merkel tvirtino žurnalistams, girdama „sudėtingą“ Prancūzijos karių misiją prieš islamistus kovotojus Malyje.

F.Hollande'as savo ruožtu padėkojo Vokietijai už betarpišką „politinį solidarumą“ ir materialinę pagalbą, kai Berlynas pažadėjo misijai Malyje skirti du karinius transporto lėktuvus ir humanitarinės pagalbos siuntą.

Abu lyderiai anksčiau susitiko su savo šalių kultūros veikėjais.

„(Dabar) esama tam tikro abejingumo, tačiau tai manęs nestebina po 50 metų santuokos“, - juokavo Vokietijos kino režisierius Wimas Wendersas.

A.Merkel taip pat pareiškė įstatymų leidėjams inicijuosianti dialogą tarp Prancūzijos ir Vokietijos darbdavių bei darbuotojų, siekiant suformuoti pasiūlymų dėl darbo vietų apsaugos ir konkurencingumo skatinimo.

Taip pat sutarta dėl įvairių kitų iniciatyvų, tarp jų dėl bendradarbiavimo stiprinimo ekonomikos, energetikos, švietimo ir diplomatijos srityse.