Pasaulio sveikatos organizacijos trečiadienį paskelbti praėjusių metų ataskaitos rezultatai rodo, kad gyvenimo kokybės skirtumai Senajame žemyne didžiuliai.

Pagrindinius gyventojų sveikatos skirtumus lemia oro kokybė, alkoholio vartojimas ir ankstyvas mirtingumas. Jei Liuksemburge vienam gyventojui tenkantis BPV siekia per 80 tūkstančių eurų, tai Tadžikistane jis nesiekia ir tūkstančio – 700 eurų, skelbia "Del Spiegel".

Ataskaitoje skelbiami 53 valstybių, kuriose gyvena 900 milijonų žmonių. Gyvenimo trukmė didėja, kūdikių mirtingumas mažas, vis mažiau ir mažiau moterų miršta gimdymo metu. Vokietijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje nuo širdies ir kraujotakos ligų miršta vos 8,7 žmonių iš 100 tūkstančių, tų, kurie nesukakę 65-rių metų amžiaus. Tuo tarpu Rusijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje statistika skelbia apie 114,7 mirčių.

28-iose iš 53 šalių vėžys – „žudikas numeris 1“ - gyventojų, kuriems iki 65 metų. Tarp užkrečiamų ligų pirmauja tuberkuliozė, kalta dėl 40 procentų visų mirčių. Rytų Europoje, kaip niekur kitur pasaulyje, lyg epidemija plinta AIDS.

Pagrindiniai PSO išskirti veiksniai, lemiantys europiečių gyvenimo kokybės ir sveikatos skirtumus:

Švarus Vanduo, nuotekų problema, oro kokybė, darbo sąlygos: logiausia situacija šioje srityje Turkijos, Bosnijos ir Hercegovinos ir Bulgarijos gyventojų, mažiausiai dėl to kenčia Islandijoja.

Pajamos, profesija, išsilavinimas: kuo pajamos mažesnės, tuo mirties rizika nuo širdies ir kraujagyslių ligų didesnė. Šis veiksnys tampriai susiję su maisto kokybe.

Nikotinas: nepaisant tabako kontrolės sugriežtinimo daugelyje šalių nikotinas vis dar „tituluojamas“ svarbiausiu daugelio ligų nešėju. Armėnijoje rūko kas antras vyras ir kas trečia moteris, tuo tarpu Norvegijoje nuo nikotino priklausomi tik penktadalis gyventojų.

Alkoholis: bendrai kiekvienas europietis išgeria po 10,6 litrų alkoholio per metus, daugiausiai pasaulyje. Moldova – čia šalis lyderė - vienam gyventojui tenka 21 litras svaigalų. PSO duomenimis, alkoholis sukelia beveik 6,5 procentų visų europiečių mirčių.

Gyventojų amžiaus ilgėjimas, procentais (Visos iliustr. Der Spiegel)

Mirtingumas Europoje, neatsižvelgiant į amžių (skaičiai 100.000 gyventojų)

Mirtys dėl sužalojimų ir apsinuodijimų, asmenys iki 65 metų (skaičiai 100.000 gyventojų)

Sergamumas širdies ir kraujotakos ligomis, asmenys iki 65 metų (skaičiai 100.000 gyventojų)

Mirtingumas nuo piktybinių auglių, asmenys iki 65 metų (skaičiai 100.000 gyventojų)

Vėžys: mirtingumas Europoje (skaičiai 100.000 gyventojų)