43-ejų Bratislavas Stojanovičius laidojimo vieta dalinasi su šeimos, mirusios daugiau kaip prieš 100 metų, palaikais.

Tačiau kapavietę šiek tiek patobulinus, vyras teigia jame besijaučiantis kaip namuose.

„Čia sausa ir šilta. Turiu kelias lempas ir asmeninių daiktų. Tai ne butas, tačiau čia patogiau nei gatvėje“, – aiškino jis.

B. Stojanovičius buto neteko po to, kai įklimpo į skolas. Kelis mėnesius pragyvenęs gatvėje, jis persikraustė į kapines.

„Žmonės man labai geri, kartai atneša maisto ar drabužių“, – pridūrė jis.

„Man nebaisu miegoti kape. Juk mirę yra mirę. Mane labiau gąsdina alkis. O jeigu numirsiu naktį, bent jau būsiu reikiamoje vietoje“, – juokauja vyras.

Kapines prižiūrintys pareigūnai teigia, kad vyras ten gali likti, jei tik netrikdys kitų lankytojų.

„Šeima, kuriai kapavietė priklauso, jau seniai mirusi, taigi formaliai ji nepriklauso niekam. Jei jis gerai elgsis, neplanuojama jo iškeldinti“, – teigė kapinių atstovas.