Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas vizito į Vokietiją išvakarėse pasiūlė įvesti laisvosios prekybos zoną "nuo Lisabonos iki Vladivostoko" ir paragino priimti "drąsius sprendimus".

Vokietijos laikraštyje "Suddeutsche Zeitung" paskelbtame straipsnyje, pavadintame "Rusija ir Europa: nuo krizės pamokų apmąstymo - į naują partnerystės darbotvarkę", Rusijos premjeras pateikė penkių punktų planą, iš kurių svarbiausi - įsteigti ateityje laisvosios prekybos zoną "nuo Lisabonos iki Vladivostoko" ir tarpusavyje panaikinti vizas.

V.Putinas vėl išdėstė žinomą nuomonę, kad ilgalaikės sutartys dėl energetikos išteklių tiekimo turi daugiau privalumų nei dujų rinkos liberalizavimas, o tiesioginiai vamzdynai tokie, kaip "North Stream", - nei tiekimai per tranzito šalių teritoriją.

Jis pavadino "neturinčiais nieko bendra su tikrove" kaltinimus, kad Rusija siekia panaudoti naftos ir dujų tiekimus politiniams uždaviniams spręsti, ir pats apkaltino tranzito šalis, matyt, turėdamas omenyje Ukrainą ir Baltarusiją, mėginant "panaudoti savo monopolinę padėtį siekiant vienašališkų privalumų".

Straipsnyje premjeras išdėstė savo nuomonę apie nesenai kilusios pasaulinės krizės priežastis.

Jo vertinu, Rusija ir Europos Sąjunga (ES) yra vienodai pažeidžiamos ekonominių problemų: Rusija - dėl to, kad priklauso nuo žaliavų konjunktūros, o Europa - dėl to, jog pastaraisiais dešimtmečiais ekonomika ten daugiau orientavosi ne į prekių rinką, o į paslaugų rinką.

Išeitis iš padėties, mano V. Putinas, gali būti "nauja Europos žemyno industrializacijos banga", remiantis Vakarų technologijomis ir Rusijos ištekliais. Pagrindiniais pramonės lokomotyvais jis pavadino laivų statybą, automobilių pramonę, kosmoso technologijas, medicinos ir farmacijos pramonę, atominę energetiką ir logistiką.

"Matyt, pradžiai reikėtų pašalinti visas likusias kliūtis Rusijos kelyje į Pasaulinę prekybos organizaciją (PPO). Po to suvienodinti įstatymus ir muitinės procedūras, taip pat techninio reguliavimo taisykles. Vykdyti projektus, kad būtų pašalinti visos Europos transporto infrastruktūros trūkumai", - rašo V.Putinas.

Trečiadienį V.Putino pirmasis pavaduotojas Igoris Šuvalovas pranešė, kad Rusija ir ES suderino svarbiausią Maskvos prisijungimui prie PPO klausimą dėl eksporto muitų. Liko išspręsti kai kuriuos techninius klausimus tokiose srityse, kaip žemės ūkis, sanitarijos kontrolė, automobilių pramonė.

Kaip lapkričio 16 dieną pareiškė JAV ambasadorius Rusijoje Johnas Beyrleis (Džonas Bajerlis), jo nuomone, realu, kad Rusija prisijungs prie PPO 2011 metais.

Maskva mėgina prisijungti prie PPO nuo 1993 metų ir yra didžiausia pasaulio ekonomika už šios organizacijos ribų.

"Tikra partnerystė mūsų žemyne neįmanoma, kol yra barjerų, trukdančių palaikyti ryšius tarp žmonių ir verslo ryšius. Pagrindinis kliuvinys yra vizų režimas tarp Rusijos ir ES", - pareiškė jis.
Susitarimo dėl bevizio režimo projektas buvo perduotas Briuseliui per gegužės 31 dieną vykusį ES ir Rusijos viršūnių susitikimą.

Prezidentas Dmitrijus Medvedevas tada pranešė, kad Rusija savo ruožtu yra bet kuriuo metu pasirengusi panaikinti vizas ES piliečiams.