Naujai paskirtas Kinijos, turinčios 1,35 mlrd. gyventojų, prezidentas yra atsipalaidavęs ir malonaus būdo, labai besiskiriantis nuo savo susikausčiusių pirmtakų, tačiau dar neaišku, ar jis atneš kokių nors esminių pokyčių šalies politikoje.

Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) pirmieji mėnesiai valdančiosios Komunistų partijos vadovo poste pademonstravo „naują stilių, tačiau kol kas mažai rezultatų“, sakė Honkongo baptistų universiteto politologas Jeanas Pierre'as Cabestanas (Žanas Pjeras Kabestanas), apibūdindamas šį lyderį kaip „seną vyną naujame butelyje“.

59 metų Xi Jinpingas - pirmasis Kinijos lyderis, gimęs jau komunistams atėjus į valdžią 1949 metais. Jis laikomas vienu iš partijos „kunigaikštukų“ - privilegijuotojo komunistinės revoliucijos elito palikuonių.

Xi Jinpingas ketvirtadienį buvo paskirtas valstybės vadovu nacionalinio parlamento, kuris faktiškai tik tvirtina valdančiosios partijos sprendimus. Kinijos faktiniu aukščiausiuoju vadovu jis tapo pernai lapkritį, kai buvo iškeltas vadovauti Komunistų partijai.

Nuo to laiko valstybinės propagandos aparatas žarstė pareiškimus apie žadamas reformas įvairiose srityse, pradedant aplinkos taršos mažinimu, baigiant kova su korupcija. Tuo tarpu pats Xi Jinpingas ir kiti aukšti pareigūnai rengė plačiai viešinamus vizitus į skurstančius kaimus.

Perspėjęs, kad korupcija gali „pražudyti partiją“, Xi Jinpingas sausį pagrasino imtis veiksmų ne vien prieš žemo rango „muses“, bet ir prieš elito „tigrus“.

Kita vertus, pernai JAV naujienų agentūros „Bloomberg“ atliktas tyrimas parodė, kad Xi Jinpingo giminaičiai yra sukaupę šimtų milijonų dolerių vertės turtą, todėl tikėtina, kad žadamos reformos galėtų kelti pavojų įtakingų šeimų interesams.

Siekdamas pabrėžti savo užmojį reformuoti ekonomiką, Xi Jinpingas savo pirmajam oficialiam vizitui partijos pirmininko pareigose pasirinko pietinį Šendženo miestą, kuriame prieš tris dešimtmečius buvo pradėtas Kinijos modernizacijos vajus.

Tačiau bet kokias pastangas vykdyti esmines reformas veikiausiai slopins visuotinė baimė, kad drastiški pokyčiai gali susilpninti partijos kontrolę šalyje.

Kaip pranešama, Xi Jinpingas per savo kelionę po pietinį regioną perspėjo pareigūnus, kad jie neleistų partijai susilpnėti, kaip nutiko Sovietų Sąjungoje, sakydamas, jog liberalios reformos, panašios į vykdytas Michailo Gorbačiovo buvusioje didžiojoje Kinijos kaimynėje, gali sukelti pavojų komunistų valdymui.

Į savo reikalus uždarai sprendžiančios partijos viršūnę šis politikas buvo iškeltas kaip kompromisinis kandidatas, gebantis laviruoti tarp besivaržančių frakcijų, įskaitant vadovaujamas ankstesnio šalies lyderio Hu Jintao (Hu Dzintao) ir įtakingo buvusio prezidento Jiang Zemino (Dziang Dzemino).

Xi Jinpingas pasižymi nepriekaištinga politine biografija: jis yra vieno revoliucijos didvyrio sūnus, yra vedęs estrados žvaigždę Peng Liyuan (Peng Lijuan), kuri turi armijos generolės laipsnį ir daugelį metų būdavo valstybinio transliuotojo CCTV naujametinių koncertų pažiba.

Tačiau jo tėvas Xi Zhongxunas (Si Džongsunas), gerbiamas komunistas veteranas, tapo 1966-1976 metais vykusios Kultūrinės revoliucijos valymų taikiniu, o pats Xi Jinpingas buvo išsiųstas gyventi ir dirbti Kinijos kaime kartu su paprastais valstiečiais. Toks likimas ištiko daugelį išsilavinusių jaunuolių.

Xi Jinpingas įstojo į Komunistų partiją, dirbdamas neturtingoje šiaurinėje Šaansi provincijoje, o 1975 metais persikėlė į Pekiną studijuoti cheminės inžinerijos prestižiniame Cinghua universitete.

Vėliau jis dirbo kai kurių sparčiausiai besivystančių Kinijos regionų, tarp jų Fudziano ir Džedziango provincijų bei Šanchajaus miesto, administracijose, kur įgijo ekonomikos reformų šalininko ir gabaus vadybininko reputaciją.

Jis išprovokavo sambrūzdį 2009 metais Meksikoje pasakyta savo kalba, kurioje išpeikė „užsieniečius prikimštais pilvais, neturinčius ko veikti, tik kritikuoti mūsų reikalus“, patikusia daugeliui kinų, griežiančių dantį ant Vakarų šalių, tačiau Xi Jinpingas iš kitų Kinijos lyderių išsiskiria neįprastai seniai palaikomais ryšiais su Jungtinėmis Valstijomis.

Per vieną tiriamąją kelionę 1985 metais jis kurį laiką gyveno Ajovoje, JAV Vidurio Vakarų regiono kaimiškoje širdyje, ir pernai dar kartą aplankė tuomet jį priėmusią šeimą. Tuo tarpu Xi Jinpingo dukra Xi Mingze (Si Mingdzė) studijavo Harvarde, prisidengusi kitu vardu.

Viename tinklalapio „WikiLeaks“ paviešintame konfidencialiame diplomatiniame pranešime komentuojamas 2007 metais įvykęs pokalbis tarp tuomečio JAV ambasadoriaus Kinijoje Clarko Randto (Klarko Ranto) ir Xi Jinpingo, atskleidžiantis, kad būsimasis prezidentas yra didelis JAV filmų apie Antrąjį pasaulinį karą gerbėjas.

Tame pranešime nurodoma, kad jis sakė C.Randtui patyręs „didžiulį malonumą“, žiūrėdamas 1998 metais sukurtą režisieriaus Steveno Spielbergo (Stiveno Spilbergo) karo dramą „Gelbstint eilinį Rajaną“ (Saving Private Ryan). Kaip teigiama, tąsyk Xi Jinpingas pareiškė: „Amerikiečiai turi aiškų požiūrį į vertybes ir aiškiai skiria gera nuo bloga. Amerikietiškuose filmuose gėris paprastai laimi.“

Diplomatinėse depešose Xi Jinpingas įvardijamas kaip pragmatiškas, tačiau ambicingas veikėjas, pasiruošęs linkti pagal politinių vėjų kryptį, siekdamas savo tikslų.

Pranešimuose teigiama, kad jis nėra sugadintas pinigų, tačiau jaučia politinių įsipareigojimų ir laikosi požiūrio, kad kiti „kunigaikštukai“, panašūs į jį, yra „nusipelnę valdyti Kiniją“.

Nuo ketvirtadienio Xi Jinpingas galės įgyvendinti savo užmojus, tačiau, kaip ir visi nauji Kinijos lyderiai, jis turės sutelkti valdžią savo rankose. Kad ir kokie būtų jo asmeniniai įsitikinimai, tik nedaugelis tikisi, kad naujasis prezidentas nutols nuo Komunistų partijos bendrosios linijos - palaipsniui atverti šalies ekonomiką, išlaikant griežtą politinę kontrolę.

J.P.Cabestanas pridūrė: „Tiesą sakant, nelaikau jo reformatoriumi.“