Jokie šantažai neprivers Lietuvos Vyriausybės daryti tokius žingsnius dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, kurie būtų pavojingi branduoliniam saugumui, šeštadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

„Galiu pasakyti labai aiškų dalyką - jokie europarlamentarų šantažai ar ne šantažai, kaip čia buvo rašoma, neprivers mūsų daryti tokių žingsnių, kurie būtų kuo nors pavojingi branduoliniam saugumui. Tai diskusijos ir ginčai su rangovais “Nukem„ kompanija yra kaip tik dėl to, ar jų pateikiama įranga atitinka aukščiausius branduolinio saugumo reikalavimus. Kol tai nebus įrodyta pagal visus galiojančius įstatymus ir reikalavimus, tiek mums, tiek ir kitoms tarptautinėms agentūroms - ką nori gali kalbėti ar Europos parlamento nariai, ar dar kas nors, mes tikrai nedarysime jokių žingsnių, kurie pažeistų būtent šiuos dalykus“, - šeštadienį konservatorių sąskrydyje Rukloje atsakydamas į partijos narių klausimus sakė A.Kubilius.

Premjeras pridūrė tikįs, kad bus pasiekti susitarimai ir „su rangovais, ir su visom kitom žinybom, ir tie darbai taip pat eis į preikį“.

Šią savaitę Lietuvoje su vizitu viešėjusios Europos parlamento delegacijos nariai perspėjo, kad iki liepos 17 denos neradus sutarimo dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektų, Europos Sąjunga (ES) gali įšaldyti projekto finansavimą.

„Europos Komisija nustatė terminą Lietuvos Vyriausybei, kuris baigsis liepos 17 dieną, ir Komisija iškėlė klausimą dėl Europos fondų įšaldymo, jei valdymo struktūra nebus pagerinta“, - žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė delegacijos vadovas, Vokietijos europarlamentaras Michaelis Theureris.

„Mes suprantame, kad tai yra ultima ratio (paskutinė priemonė - BNS), ir mes remiame Europos Komisiją“, - sakė politikas, vadovaujantis Europos Parlamento biudžeto kontrolės komitetui.

M.Theureris atkreipė dėmesį, kad iki šiol jėgainės uždarymo darbams panaudota 467 milijonai eurų - mažiau nei pusė Europos Sąjungos (ES) paramos, skirtos 2007-2013 metų biudžete.

Europarlamentaro teigimu, neišsprendus problemų, Lietuvai bus sunku derybose dėl finansavimo naujame ES biudžete. Jame Europos Komisija siūlo 210 mln. eurų, o Lietuva siekia gauti apie 770 mln. eurų.

Lietuva smarkiai vėluoja įgyvendinti milijardinės vertės Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo projektus - Vyriausybė prisiima tik dalį kaltės ir mano, kad didelė atsakomybės dalis tenka Briuseliui bei jo pasirinktai generalinei rangovei - Rusijos kapitalo Vokietijos bendrovei „Nukem“, kurio vadovaujamo konsorciumo partnerė Vokietijos GNS gamina netinkamus ir nesertifikuotus konteinerius.

Teigiama, kad GNS pagaminti 150 konteinerių, iš kurių 4 jau atvežti į Visaginą, neatitinka techninių projekto sąlygų, neturi reikalingų sertifikatų.

Kaip išspręsti GNS gaminamų konteinerių tinkamumo problemą, Lietuva ir „NukemTechnologies“ bei GNS konsorciumas turėjo susitarti iki liepos 15-osios.

Tačiau energetikos ministras Arvydas Sekmokas ketvirtadienį išreiškė abejonę, kad derybos su „Nukem“ bus baigtos numatytu laiku. Anto jo, Lietuvai svarbiausia rezultatas, kad 2013 metais būtų baigti laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos (B1) bei kietųjų branduolinių atliekų perdirbimo ir saugojimo komplekso (B2/3/4) statybos darbai, kurie vėluoja jau 3-4 metus.

Praėjusiųjų metų pabaigoje IAE ir Energetikos ministerija sutiko padengti susidariusį kietųjų branduolinių atliekų perdirbimo ir saugojimo komplekso finansavimo deficitą, siekusį 78 mln. eurų.