Aplinkos ministerija neigia viešojoje erdvėje pasirodžiusias interpretacijas dėl neva neteisingo lėšų, gautų už žvejybos leidimus, paskirstymo.

„Visos lėšos, gautos už žvejybos leidimus, yra ir bus skiriamos vieninteliam tikslui: žuvų išteklių apsaugai bei gausinimui. Užtikrinu, jog nė vienas litas nenukeliaus kitoms, su šia veikla nesusijusioms, reikmėms“, - teigia aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Jis primena, kad žuvų įveisimui šiais metais Aplinkos ministerija pažadėjo skirti ne mažiau kaip 1 mln. litų, rašoma ministerijos pranešime.

„Kai kurie Mėgėjų žvejų tarybos atstovai nesuprato, kodėl dalį lėšų skyrėme tarnybiniam transportui. Norėčiau paaiškinti, jog šie pinigai, kuriuos gaus regioninių aplinkos apsaugos departamentų inspektoriai, bus naudojami išimtinai kovai su brakonieriais. Niekam kitam, jokioms kitoms reikmėms ar poreikiams. Kitaip tariant, tai ne kas kita, o ta pati išteklių apsauga, tik kita jos pusė“, - sako L Jonauskas.

Viceministro žodžiais, kas jau kas, o žvejai puikiai žino, jog būtent brakonieriai daro bene didžiausią žalą žuvų ištekliams. Norint ją sumažinti, būtina stiprinti kovą su pažeidėjais. Būtent tam ir skirtas finansavimas.

„Galiausiai nesuprastas ir sprendimas skirti lėšų makrofitų tyrimams upėse, ežeruose ir Baltijos jūroje. Viešumoje tai netgi įvardinta kaip „mistiniai tyrimai“, nors iš tiesų jokios mistikos čia nėra“, - tvirtina L. Jonauskas.

Makrofitai – tai visi žalieji vandens augalai, kurie žydi ir dauginasi sėklomis: nendrės, meldai, viksvos, vandens lelijos ir t.t. Tirti jų būklę įpareigoja ES direktyvos.

„Svarbiausia tai, kad makrofitų būklė yra neatsiejama nuo žuvų išteklių. Makrofitų būklė itin glaudžiai susijusi su žuvų neršto sąlygų, jų mitybos bazės užtikrinimu ir gerinimu, o taip pat vandens telkinių aprūpinimu deguonimi, ypač vasaros ir žiemos dusimo metu. Paprastai tariant, kuo geresnė makrofitų būklė, tuo geriau žuvims, todėl ir atliekami jų tyrimai“, - akcentuoja aplinkos viceministras.