Energetikos ministras Arvydas Sekmokas įspėja - jeigu šilumos energijos gamybai bus naudojami neefektyvūs atsinaujinantys šaltiniai, gali išaugti šilumos kainos.

Jis siūlo pirmenybę energijos gamyboje teikti efektyvių atsinaujinančių šaltinių naudojimui.

"Kainos, energetinės kainos gali labai ženkliai šoktelti, ir tai atsilieps ne tik vartotojams, bet ir visai ekonomikai", - trečiadienį pareiškė ministras Seimo Ekonomikos komitete, kur vyko diskusija apie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimą.

Pasak A.Sekmoko, dabar Lietuvoje naudojami neefektyvūs atsinaujinantys energijos ištekliai.

"Mūsų naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai nepasižymi aukštu efektyvumu, ypač vėjo ir saulės ištekliai", - komiteto nariams sakė ministras. Pasak jo efektyviausias atsinaujinantis šaltinis - biokuras.

"Absoliučiai akivaizdu, kad turime plėsti biomasės panaudojimą energijos gamybai - miško atliekas, medžio ir baldų pramonės atliekas, šiaudų deginimą. Tai galima pasakyti ir be jokių specialių studijų", - sakė ministras.

Socialdmeokratė Birutė Vėsaitė kaip tik ir pasigedo analogiškos studijos: "Kokia yra Lietuvoje atsinaujinančių energinių išteklių strategija? Kokie pas mus ištekliai yra atsinaujinantys, kiek jų yra ir kiek užteks kažką padaryti".

Pasak B.Vėsaitės, tokia studija būtų labai svarbi savivaldybėms, kad jos galėtų planuoti savo šilumos ūkio valdymą, naudojant pigesnį kurą.

A.Sekmokas mano, kas saulės energija galėtų būti efektyviau panaudojama šilumos gamybai, o ypač vandens pašildymui. Pasak jo, energijai pagaminti naudojant vandenį, būtų galima "akis kreipti" tik į buvusias užtvankas, nes naujų naudoti dėl ekologinių dalykų nelabai galima.

Lietuva Europos Sąjungai (ES) yra įsipareigojusi 2020 metais 23 proc. energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių ES kol kas yra subsidijuojama.