Į Lietuvą penktadienį atvykęs Europos Komisijos (EK) narys Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu, gyrė Vyriausybės sprendimą nacionalizuoti sukčiavimu įtariamą banką „Snoras“.
„Veiksmai tikslūs ir greiti“
„Mano supratimu, veiksmai, kurie priimami, yra tikslūs, gerai apgalvoti ir greiti. Mano supratimu, taip ir reikia elgtis, susidūrus su tokia situacija“, - spaudos konferencijoje sakė A.Šemeta.
Jis atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius kelerius ekonominės krizės metus Europoje „buvo sukaupta didelė patirtis, sprendžiant bankų sektoriaus problemas“. „Tikiu, kad Lietuva šia patirtimi deramai pasinaudos“, - teigė eurokomisaras.
„Modelis, link kurio krypstama, tai yra atskiriant „gerąjį“ banką ir „blogąjį“ banką, yra vienas perspektyviausių. Jis yra taikytas keliose Europos Sąjungos šalyse ir laikomas pasiteisinusiu modeliu“, - tvirtino A.Šemeta.
„Europos Komisija atidžiai stebi įvykius Lietuvoje ir bus pasirengusi priimti greitus sprendimus, jei tokių prireiktų, nes gali būti taip, kad kai kurie sprendimai gali būti susiję su valstybės pagalbos klausimu. Be abejo, visi valstybės pagalbos klausimai turi būti derinami su Komisija“, - pastebėjo EK narys.
Neturės įtakos skolinimosi galimybėms
A.Šemeta neprognozavo, kokios įtakos su „Snoru“ susiję įvykiai galėtų turėti Lietuvos ekonominio vystymuisi. Prieš kelias savaites EK paskelbė, kad kitąmet Lietuvos ekonomika augs sparčiausiai ES – 3,4 proc. „Komisijos prognozės rengtos prieš šiuos įvykius, susijusius su „Snoru“, todėl man sunku pasakyti, kaip jie galėtų pakeisti prognozes. Tiesą sakant, dar išvis anksti kalbėti apie tai, kokios turės įtakos ekonomikai šie įvykiai, nes dar turi būti sulaukta Vyriausybės sprendimų, kaip bus išspręstos „Snoro“ problemos“, - sakė jis.
Eurokomisaras neprognozavo ir to, kiek valstybei gali kainuoti nacionalizuoto banko gelbėjimas: „Kiekvienas bankas yra unikalus, todėl kiekvienu atveju reikia analizuoti visą aplinkybių visumą, susijusią su juo. Lietuvos bankas paskelbė, kad yra tam tikras neatitikimas tarp „Snoro“ turto ir įsipareigojimų. Žiūrint, koks tas neatitikimas ir kaip ši problemas bus sprendžiama, nuo to priklausys galimi sanavimo kaštai. Šiuo metu negalėčiau spekuliuoti apie tai, neturėdamas detalios informacijos“.
A.Šemeta priminė, kad pastaraisiais metais ES teko imtis ne vieno banko pertvarkos. „Todėl tai nėra didelė naujiena Europoje. Svarbiausia – veikti tiksliai, greitai, nesidairant į šalis“, - sakė eurokomisaras.
Jis nemano, kad „Snoro“ problemos turės esminės įtakos investuotojų požiūriui į Lietuvą arba šalies skolinimosi galimybėms. „Šie įvykiai yra izoliuoti. Mes negalime konstatuoti tiesoginio ryšio tarp banko restruktūrizavimo ir investuotojų požiūrio ar skolinimosi galimybių“, - paaiškino EK narys.
Sprendė Valstybinio komercinio banko problemą
A.Šemeta sakė, kad ES yra priimta valstybėms derinti savo veiksmus su EK, jeigu jie susiję su bankų sistemos pertvarka. „Lietuvos Vyriausybė jau yra užmezgusi kontaktus su atitinkamomis EK tarnybomis ir veiksmai yra koordinuojami. EK yra sukurtas greito reagavimo mechanizmas, jeigu valstybei-narei reikėtų padėti spręsti kokias nors problemas, susijusias su bankais, su skolinimusi ar kitais svarbiais finansinės pagalbos klausimais“, - kalbėjo jis.
A.Šemeta pabrėžė, kad jo vizitas į Lietuvą nesusijęs su pastaraisiais įvykiais Lietuvoje. Šis apsilankymas buvo jau senokai planuotas.
„Bet turiu šiokią tokią patirtį šioje srityje, nes prieš kelioliką metų teko spręsti Valstybinio komercinio banko problemas“, - pastebėjo jis.
Penktadienį Lietuvos deleguotas eurokomisaras susitiko su finansų ministre Ingrida Šimonyte, Lietuvos bankų asociacijos, Seimo Europos reikalų komiteto nariais.
EK narys pristatė ekonomikos augimo prognozes, 2012 metų Europos Komisijos darbo programą, pasiūlymą dėl finansinių sandorių mokesčio.
Naujausi komentarai