Padėjusi daug pastangų tiesioginiams skrydžiams į Lietuvą atgaivinti, Susisiekimo ministerija dabar ieško būdų, kaip į skrydžius pritraukti keleivių.

Anot ministerijos vadovų, vien tarifų mažinimas gali greitai nustekenti oro uostus ir, jei nebus imtasi rimtų priemonių keleivių skaičiui didinti, po pusmečio skrydžių vėl gali pradėti mažėti.

Tam, kad Lietuva būtų greitai pasiekiama, jau pasiaukojo oro bendrovės, tiesiogiai skraidančios net ir nepelningomis kryptimis ir iki žemiausių Europoje mokesčius sumažinę Lietuvos oro uostai. Dabar reikia panašių verslo atstovų ir kitų šalies institucijų žingsnių, sako Susisiekimo ministerijos vadovai, skatindami ieškoti skubių priemonių keleivių srautams į Lietuvą didinti.

„Šnekinom aviakompanijas - reikia krypčių, mažinom tarifus, ateikite ir skirskite. Prišnekinom, prišnekėjom, priverkėm. Atėjo, padidėjo kėdžių skaičius. Bet kas atsitinka - vidutinis lėktuvų užpildymas kirto 28 procentais. Ir šitas kritimas turi labai paprastą vieną reikšmę - tų tiesioginių krypčių ir nelikti, kurias mes šiandien planuojame, jeigu toks kritimas išliks ir per ateinančius mėnesius“, - teigia susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.

Ministerijos vadovai cituoja pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“, įkūrusios savo bazę Kaune ir iš ten skraidančios 16 krypčių, atstovus: „Jei lėktuvai neužpildomi iki 80 proc., skrydį vadiname nepasiteisinusiu“.

Šią vasarą trys Lietuvos tarptautiniai oro uostai turi 49 tiesioginio susisiekimo kryptis - tiek jų nebuvo net ekonomikos klestėjimo metais.    

Tačiau tam, kad į Lietuvą ir iš jos neskraidytų pustuščiai lėktuvai, lietuviai turėtų pamiršti įgimtą kuklumą ir daug agresyviau reklamuotis, siūlyti savo šalies privalumus, ieškoti naujų turizmo formų.

Anot oro bendrovių vadovų, keleivių netrūksta tik lėktuvuose, kuriais į Londoną ar Dubliną skraidinami emigrantai. Kitomis kryptimis juos papildyti gali tik turistai, tačiau bėda - iki šiol neapsisprendžiame, ką geriausio jiems galime pasiūlyti.   

„Kaip mes bandom pardavinėti - per kultūrą,per gamtą, per alų, per krepšinį. Bet beveik kiekviena Europos šalis turi visus keturis šituos daiktus. Na gal krepšinio neturi, bet turi kažką panašaus. Kas dar galėtų pritraukti - to reikėtų ir užsienio ekspertų ar eilinių žmonių iš gatvės, kurie yra potencialūs mūsų klientai, paklausti“, - mano bendrovės „airBaltic“ vykdomasis viceprezidentas Tadas Vizgirda.

Anot T. Vizgirdos, turistus greitai pritrauktų stambus konferencijų centras ar bendri visų trijų Baltijos šalių turizmo projektai. Tačiau šiuos, pasak verslininkų, stabdo skirtingi mokesčių tarifai, pavyzdžiui, nevienodas viešbučių pridėtinės vertės mokestis (PVM).

„Kadangi estai turi 9 proc. PVM, latviai nuo gegužės turės 10 proc., lenkai - 7 proc., tai tie visi bendri projektai, kaip mes buvom pradėję dalyvauti parodose ir leidom kartu katalogus 2008 metais, praktiškai dabar atidėti neaiškiam laikui“, - tvirtino Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Verslininkų nuomone, Lietuva galėtų labiau populiarinti ir medicinos ar religijos turizmą. Tačiau turizmo specialistai abejoja, ar užsienio turistų srautai gali augti taip staiga, kaip augo skrydžių skaičius. Esą visame pasaulyje išvažiuojamasis turizmas mažėja. Be to, turizmo agentūros darbą suplanuoja prieš metus, o apie 90 procentų turistų keliauja net ne per agentūras.

„Jeigu prisijungs prie mūsų verslas, tos pačios avialinijos, mes galim padaryti efektyvias reklamines kampanijas, kur siūlytumėme, pavyzdžiui, savaitgalį Vilniuje už 100 eurų. Tai būtų ir skrydis, ir gyvenimas gerame viešbutyje. Arba, pavyzdžiui, kelionė ar savaitgalis ar savaitė Druskininkuose už 200 eurų. Aišku, aš hiperbolizuoju, tačiau panašios akcijos duotų greitą efektą“, - teigė Turizmo departamento direktorė Nijolė Kliokienė.

Diskusijos dalyviai pasigedo aktyvesnio Susisiekimo ir Ūkio ministerijų bendradarbiavimo. Esą būtų naudinga, jei Turizmo tarybos veikloje dalyvautų ir oro bendrovių atstovai. Todėl ateityje galima tikėtis, jog keleivių skaičiaus didinimu imsis rūpintis bendra abiejų ministerijų darbo grupė.