Penktadienio vakarą paskelbti Europos bankų atsparumo testo rezultatai. Lietuvoje veikiantys skandinavų bankai egzaminą išlaikė. Vadinamasis streso testas nesėkmingai baigėsi tik 7 iš 91 tikrinto banko.

Švedų bankai stovi tvirtai

Testavimui, kurį ES finansų ministrų vardu atliko Europos bankų priežiūros komitetas (CEBS), buvo pasirinktas hipotetinis scenarijus, apimantis 2010-2011 m. laikotarpį. Buvo tikrinamas bankų sugebėjimas veikti nusilpusios ekonomikos, didesnių palūkanų normų, mažėjančių akcijų rinkų ir labai sumažėjusios Europos vyriausybių obligacijų vertės sąlygomis.

Kitaip tariant, buvo tikrinama, kiek dar nuostolių gali pakelti 91 didžiausias Europos bankas ir ar jie galėtų atlaikyti dar vieną finansų krizę.

Atsparumo testas buvo taikytas ir dviem didžiausioms Lietuvos banko prižiūrimoms kredito įstaigoms - SEB ir “Swedbank” bankams, kurie užima 52 proc. šalies bankininkystės rinkos. “Šie bankai yra tinkamai pasirengę netikėtiems įvykiams", - paskelbė Švedijos centrinis bankas. Švedijos finansų priežiūros institucijos (SFSA) teigimu, didžiausi šios šalies bankai turi pakankamai kapitalo, kad galėtų atlaikyti dar prastesnius scenarijus negu tie, kurie buvo taikyti atliekant šį testą.

„Swedbank“ sėkmingai išlaikė CEBS atliktą testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Bankas sėkmingai įveikė net pačius sudėtingiausius testavimo etapus. Patikrinimas parodė, kad „Swedbank“ finansiškai yra stiprus ir gerai pasirengęs atlaikyti net ir daug blogesnį scenarijų bei dar kartą patvirtina „Swedbank“, Švedijos centrinio banko ir SFSA jau atliktų testų rezultatus. „Swedbank“ sugebėtų išlaikyti tvirtas kapitalo pozicijas ir veikti pelningai net ir tuo atveju, jeigu pasiteisintų patys blogiausi scenarijai“, - dienraščiui sakė „Swedbank“ Komunikacijos departamento vadovas Kęstutis Vanagas.

Taip pat ir kitų Lietuvoje veikiančių finansų institucijų - "Nordea" bei "Danske" bankų - rezultatai geri.

Siurprizų nebuvo

Danijos ir Suomijos finansų priežiūros institucijos paskelbė, kad „testavimas patvirtino, jog šių šalių bankininkystės sektoriaus būklė yra gera“ ir nebūtina imtis kokių nors specialiųjų priemonių jo stabilumui užtikrinti.

Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška pareiškė, kad tokių rezultatų ir buvo tikėtasi. Esą bankai jau daugiau nei metus kaupė papildomą kapitalą, tad testui buvo pasiruošę. „Lietuvos bankas su šiais dalykais nėra tiesiogiai susijęs. Bet bent jau apie mūsų prižiūrimus bankus galiu pasakyt, kad jokios staigmenos nebuvo. Mes jau anksčiau esame atlikę tokius patikrinimus ir ne kartą sakėme, kad mūsų bankų sektoriaus būklė yra gera“, - teigė M.Milieška.

Tiesa, kai kurie analitikai nepasitiki testo rezultatais. Mat šis esą nebuvo pakankamai griežtas. Pirmiausia dėl to, kad bankai turėjo nemažai laiko jam pasiruošti. Pasigirsta net kaltinimų, kad jis buvo parengtas taip, kad visi, kurie atitinka bent minimalius finansinių institucijų reikalavimus, jį išlaikytų.

Tačiau Europos komisijos atstovai, ES šalių centriniai bankai tai kategoriškai neigia.

Pavyko ne visiems

Testo neišlaikė tik 7 Europos bankai – nekilnojamojo turto projektus finansuojantis Vokietijos "Hypo Real Estate Holding", Graikijos žemės ūkio bankas ir penki Ispanijos bankai neturi pakankamų rezervų, kad įgyvendintų nustatytus reikalavimus ir įveiktų recesiją bei valstybių skolų krizę.

„Jei „Hypo Real Estate“ būtų šį egzaminą išlaikęs, tai reikštų, kad visas streso testas buvo tik farsas. Šis bankas jau seniai turi problemų. Vokietijos vyriausybė per šią krizę jį jau kartą gelbėjo“, - sakė „Kepler Capital Markets“ analitikas Dirkas Beckeris.

Skaičiuojama, kad nelaimingajam septintukui prireiks papildomai sukaupti apie 3,5 mlrd. eurų (12,1 mlrd. litų).

Tiesa, ekonomistai tikėjosi kur kas didesnių sumų. Dar prieš skelbiant rezultatus, "Golman Sachs Group" analitikai skaičiavo, kad bankams iš viso gali tekti pritraukti 38 mlrd. eurų (131,1 mlrd. litų), "Barclays Capital" kalbėjo apie dar didesnę - 85 mlrd. eurų (293,1 mlrd. litų) sumą.

CEBS teigimu, minėti 7 bankai pranešė su savo šalių valdžia jau diskutuojantys, kaip galima būtų pritraukti papildomo kapitalo. Tuo  metu Europos centrinis bankas pareiškė, kad testo neišlaikiusios finansų institucijos pirmiausia turi savo jėgomis bandyti sukaupti reikiamą kapitalą ir, jei tai nepavyks, tik tuomet kreiptis pagalbos į savo vyriausybes. Apie galimą paramą bankams jau pareiškė Ispanija ir Graikija.

Tarptautiniai investuotojai labai sunerimę dėl ekonominių įvykių Portugalijoje, Airijoje, Graikijoje bei Ispanijoje. Taigi ES šalių vyriausybės šiuo testu nori parodyti, kad Europos bankų sistema yra tvirta ir net dar viena krizė jos nepalauš.

Pernai patikrinus JAV finansų institucijas, paaiškėjo, kad streso testų neišlaikė 10 bankų. Tiesa, tarp jų buvo ir didieji - "Bank of America", "Citigroup". Nelaimingajam JAV dešimtukui papildomai reikėjo sukaupti 74,6 mlrd. JAV dolerių (199,5 mlrd. litų).

Testo neišlaikę bankai