Pereiti į pagrindinį turinį

Dėl ekskursijų į Marsą gali subankrutuoti pasaulis

Dėl ekskursijų į Marsą gali subankrutuoti pasaulis
Dėl ekskursijų į Marsą gali subankrutuoti pasaulis

Pirmą kartą per savo istoriją NASA nusprendė leisti komerciniam sektoriui vykdyti transportinius skrydžius ir gabenti krovinius į kosmoso stotį.

2008-ųjų gruodį po konkurso, kuriame dalyvavo "SpaceX", "Orbital Sciences" ir bendra "Boeing", "Lockheed" ir ATK įmonė, NASA paskyrė 12 krovininių misijų mano komapnijai "SpaceX" ir 8 – "Orbital". 2010 m. matysite pirmuosius "SpaceX" parodomuosius skrydžius – pasirengimą tikrosiom kelionėms.

Nėra kitos realios alternatyvos kaip pritraukti privatų verslą į kosmoso įsisavinimo programą, jeigu tikime, kad svarbu, jog gyvybei reikia apimti daug planetų.

Tik privatus verslas pajėgus atpiginti kosminį transportą ir padidinti jo patikimumą tiek, kad būtų galima įkurdinti Marse sugebančias savarankiškai išgyventi gyvas būtybes. Esant dabartinėms kainoms ir patikimumui, net jeigu pasaulis jau turėtų raketų ir erdvėlaivių, galinčių nugabenti į Marsą žmones, tai atvestų pasaulį į bankrotą, o keliautojai prarastų gyvybę. Tai šiuolaikiniame pasaulyje netoleruotina.

Kai ką gali nustebinti mano tvirtinimas, kad verslo sektorius iš esmės padidintų patikimumą, nes priimta manyti, kad bendrovės stengiasi sumažinti išlaidas saugumo kaina. Tačiau taip nėra – žudyti klientus labai nepelninga! Oro linijų ir automobilių pramonės beveik visiškai yra privačiose rankose, bet jos pasiekia neįtikėtinus saugumo rekordus. Nustebtumėte sužinoję, kad tikėtina jūsų gyvenimo trukmė neabejotinai padidėtų, jeigu kiekvieną savo gyvenimo minutę praleistumėte komerciniame oro laineryje.

Istoriškai krovinius į ir iš tarptautinės kosmoso stoties gabeno daugkartiniai erdvėlaiviai, bet 2010 m. pabaigoje arba 2011 m. pradžioje, jei terminas būtų šiek tiek pratęstas, jie turės baigti karjerą, nes paseno. NASA kuria naują raketų sistema, bet ši bus baigta tik 2017 m. Be to, šios sistemos panaudojimo kosmoso stočiai aptarnauti kaina bus tokia didelė, kad reikės dramatiškai ir neįtikėtinai padidinti NASA biudžetą.

Todėl NASA nusprendė, kad daugkartinio erdvėlaivio užduotis perims komercinės raketos ir erdvėlaiviai. Šio sprendimo svarbą visuomenė dar turi suvokti.

Norėčiau pažymėti, kad NASA suvaidino esminį vaidmenį vystant komercines kosmoso sistemas: ji skyrė didelę dalį lėšų ir savo specialistų pagalbą. Todėl nemažą nuopelnų dalį reikėtų priskirti NASA žmonių įžvalgumui ir sunkiam darbui. Kartu NASA neturėtų būti kaltinama dėl klaidingų veiksmų, kurių beveik visada pasitaiko kuriant naują raketą. Projektą kūrė "SpaceX", tad mes – ir aš, kaip vyriausiasis projektuotojas – teisėtai turime prisiimti atsakomybę už klaidas.

Kad ir kiek duobių būtų kelyje, esu įsitikinęs, kad NASA parama komercinėms bendrovėms taps lemiamu veiksniu žmonijai panaudojant kosmosą. Tai nėra viena galimybių – tai vienintelė galimybė.

Astronauto skrydis

Nors tikslas gabenti krovinius jau nubrėžtas, Baltieji rūmai dar neapsisprendė, ar reikalingi komercinių skrydžių astronautai. Geru ženklu laikytina tai, kad  neseniai į Baltuosius rūmus pakviesti kosmoso pramonės garsiausi specialistai su Normanu Augustine'u, buvusiu "Lockheed" vadovu, priešaky išreiškė tvirtą šios idėjos palaikymą.

Barackui Obamai teks priimti galutinį sprendimą remiantis specialistų pasiūlytomis pasirinkimo galimybėmis, bet nė viena jų nesiūlo, kad kosmoso stotį aptarnautų dabartinio daugkartinio erdvėlaivio pavyzdžiu sukurta sistema, kurią sudarytų raketa "Ares I" ir erdvėlaivis "Orion". Specialistai pagrįstai nurodė, kad NASA biudžetas leidžia turėti arba "Ares I" ir "Orion", arba kosmoso stotį, bet ne abu kartu. Be to, kadangi "Ares I" pajėgia pasiekti tik žemutinę Žemės orbitą, o ten vienintelis gyvenamas objektas yra kosmoso stotis, pačios raketos "Ares I" egzistavimas atrodo visiškai netikslingas.

Dar daugiau, specialistai pareiškė, kad "Ares I" ir "Orion" bus pasirengę skristi į kosminę stotį tik 2017 m., praėjus šešeriems metams po to, kai bus nustota eksploatuoti daugkartinį erdvėlaivį. Tai reikštų ilgalaikę priklausomybę nuo vienintelio šaltinio, Rusijos kosminio laivo "Sojuz". NASA jau dabar moka 50 mln. JAV dolerių (apie 115 mln. litų) už vieną "sėdimą vietą" šiame kosminiame laive. Kokios kainos bus pareikalauta nustojus naudoti daugkartinius erdvėlaivius, priklauso tik nuo Rusijos vyriausybės malonės.

Tuo metu "SpaceX" komapnija bus pasirengusi gabenti astronautus per trejus metus nuo sutarties su NASA pasirašymo, o jo kaina už "sėdimą vietą" bus 20 mln. dolerių (46 mln. litų). Mes esame ne vieni. "United Launch Alliance" (ULA) – jungtinė "Boeing" ir "Lockheed" įmonė, viešai pasižadėjo būti pasirengę per ketverius metus. "Orbital Sciences" taip pat yra įsitikinę, kad darbui atlikti jiems užtektų panašaus laiko.

2010 m. NASA pasirinks dvi arba tris bendroves šiai užduočiai ir taip paskelbs naujos žmonijos kosminių skrydžių eros pradžią.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų