Dėl prastų orų surenkant mažesnį derlių nei tikėtasi, pasigirdo ūkininkų nuogąstavimų, kad jie negali įvykdyti su grūdų supirkėjais sudarytų sutarčių. Tuo tarpu po pasitarimo Žemės ūkio ministerijoje aiškėja, kad tokių ūkininkų tik keli šimtai ar kelios dešimtys, o dauguma žemdirbių vykdo įsipareigojimus, nors ir priversti parduoti derlių mažesne nei rinkos kaina.

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas pastebi, kad ūkininkai iš anksto parduoda tik dalį būsimo derliaus, todėl didžioji dalis grūdų parduodama už didesnę kainą.

Kaip Lietuvos radijo laidoje „Lietuvos diena“ pasakojo Lietuvos radijo korespondentas Darius Švenčionis, Žemės ūkio ministerijoje vykusiame pasitarime sprendimų priimta nebuvo.

„Sprendimų ir nelabai gali būti, nes ūkininkai su grūdų supirkėjais sudaro dvišales sutartis ir Žemės ūkio ministerija nelabai ką gali pagelbėti ir kištis į tuos reikalus. Kaip iš pasitarimo aiškėja, ta situacija nėra tokia bloga, kaip buvo bandoma piešti. Pats pasitarimas vadinosi „Ekstremali padėtis žemės ūkyje“, tačiau jau iš pirmųjų sakinių, replikų, buvo aišku, kad ta padėtis nėra tokia bloga. Beveik visi pasitarimo dalyviai vieningai pripažįsta, kad situacija buvo šiek tiek dramatizuota – iš tiesų situacija daug geresnė. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius informavo apie tai, kad dabar nukulta yra 77 ir 7 dešimtosios grūdinių kultūrų bei 64 proc. visų rapsų pasėlių. Derlius, visi pripažįsta, yra gerokai prastesnis negu praėjusiais metais, tačiau visi prisimena, kad praėję metai buvo rekordiniai, kuomet geras ūkininkas prikuldavo po 8– 9 tonas grūdų iš vieno hektaro“, – Lietuvos radijui sakė D. Švenčionis.

Žemės ūkio ministras K. Starkevičius mano, kad ūkininkai, kuriems nepavyksta prikulti tiek, kiek buvo sutarta su grūdų pirkėjais ir kiek buvo įsipareigota, gali bandyti geranoriškai tartis, tačiau, anot K. Starkevičiaus, būtų naivu tikėtis, jog galima peržiūrėti visą kontraktą, kiekius arba tikėtis didesnės kainos.

„Mūsų derlingumas pernai tokiu laiku buvo 3,8, šiemet – 3,2. Ūkininkų, kurie sudarė išankstines sutartis yra keli šimtai, gal dar mažiau. Aišku, kiek žinoma, nebuvo ir kalbėjimosi – galbūt šis pokalbis, mūsų apskritas stalas padės, kad ūkininkai kreiptųsi į kreditorius, kurie su jais sudarę grūdų pardavimo sutartis.

Jeigu iš tikrųjų yra ypatingos aplinkybės, yra pramonės ir amatų rūmai, tačiau dar į juos nė vienas ūkininkas nėra kreipęsis. Jeigu nepaisant visko šalys nesusitars, lieka teismas“, – sakė ministras.

Tuo metu Grūdų augintojų asociacijos prezidentas Romas Majauskas teigia, kad kaip ir jis pats, ūkininkai vykdo įsipareigojimus, nors ir yra priversti parduoti derlių gerokai pigiau nei dabartinė rinkos kaina.

„Kainos pakilo ženkliai, per vieną savaitę ir niekas negalėjo jų prognozuoti. Dabar moka įvairiai. Ir daugiau nei 700 litų už ekstra klasės kviečius, o žiemos metu mes pardavinėjam tokius pačius kviečius už 380–400 litų, tai galima sakyti vos ne dvigubai išaugo kainos.

Iš tikrųjų kiekvienas pagalvoja, kad galbūt nevykdant kontrakto galima šiek tiek daugiau uždirbti, bet faktas tas, kad ūkininkas šiuo atveju neteisus. Jeigu tu pasirašei sutartį, mano nuomone, kas bebūtų, ją reikia vykdyti. Aš lygiai tą patį padariau. Pasirašiau sutartį mažesnėmis kainomis, įvykdžiau kontraktą, dar truputėlį liko ir pardaviau didesne kaina. Nieko nepadarysi – rizikavome visi“, – dėstė Lietuvos radijui Grūdų augintojų asociacijos prezidentas.

Pasak bendrovės „Agrorodeo“ generalinio direktoriaus Roberto Lapinsko, ūkininkai paprastai parduoda tik 10–20 proc. būsimo derliaus. Jis pastebi, jog gali nukentėti tie ūkininkai, kurie kelioms bendrovėms pardavė visą būsimą derlių.

„Daugiausia minimas žodis kaina, bet ne kiekis – taip ir pateikia mums visą statistiką. Vis dėlto mes, ačiū Dievui, sugebėjome prikulti normalų vidutinišką lietuvišką derlių apie 3 mln. tonų, kas tikrai, kaip ir kiekvienais metais, leis transportuoti virš milijono tonų ir grūdų, ir rapsų.

Yra sutartys ir mes sakome, kad sutartis reikia vykdyti kaip ir priklauso normalioje teisinėje valstybėje. Derliaus gali neturėti dėl kažkokių stichinių nelaimių, todėl mes prašome, kad tie, kas patyrė kažkokias tokias stichines nelaimes, jas deklaruotų – raštiškai mums praneštų. Su kiekvienu tokiu ūkio subjektu mes tariamės ir sutariame perkelti susidariusius įsiskolinimus į kitus metus ar dar sekantiems periodams.

Bet šiai dienai dėl tokių priežasčių į mus kreipėsi tik keletas žmonių. Dėl to mes darome prielaidą, kad nėra tokio masinio reiškinio kaip šiandien visi diskutuoja – tai daugiau klausimas ir nepasitenkinimas dėl to, kad reikia vykdyti sutartį su žemesnėmis kainomis, dėl ko ūkininkas pralošia“, – sakė R. Lapinskas.

Kaip informavo Lietuvos radijo korespondentas D. Švenčionis, per Žemės ūkio ministerijoje vykusį susitarimą buvo pasiektas susitarimas, jog tie ūkininkai, kurie negali įvykdyti įsipareigojimų dėl prasto derliaus, kreiptųsi į Pramonės, prekybos ir amatų rūmus.

„Remiantis Pramonės, prekybos ir amatų rūmų išduota pažyma apie nenugalimas jėgas, galima tartis su grūdų supirkėjais, kad sąlygos būtų peržiūrėtos. Grūdų supirkėjai ir patys geranoriškai siūlo, jog susidariusios skolos būtų perkeltos į kitus metus.

Kalbos apie tai, jog ūkininkai nenori parduoti grūdų ta kaina, kuri buvo sutarta, susijusios su pavieniais ūkininkais, kurie nori uždirbti daugiau ir parduoti derlių dabartine rinkos kaina, kuri nuo pavasario yra gerokai, vos ne dvigubai, pakilusi“, – informavo korespondentas.