Gyventojai, išgąsdinti šiemet pavasarį užklupusio potvynio ir apsidraudę nuo šios stichijos, gali likti it musę kandę. Pasikartojus potvyniui, draudikai vietoj išmokos už patirtą žalą jiems ramiu veidu gali atkišti špygą. 

Tokią nuomonę susidarė Panevėžio rajono gyventojas Robertas J. Jis kreipėsi į draudimo brokerius su prašymu apdrausti namus, esančius Panevėžio sodų bendrijoje „Ekranas 2“.  

Vyras sužinojo, kad visos draudimo kompanijos mielai paimtų pinigus ir apdraustų nuo potvynio, tačiau jeigu jo namai būtų užlieti, nuostolio nekompensuotų.

Mat bene visose draudimo kompanijų taisyklėse yra nuostata, kad pasikartojusi stichija laikoma numatomu potvyniu, o jis – nedraudžiamasis įvykis. Draudikai numatomais traktuoja tuos potvynius, kurie kartojasi dažniau nei kartą per 7–10 metų. 

„Šis punktas dažniausiai būna taisyklių pabaigoje. Retas kuris sutarties sąlygas paskaito iki galo,  o draudikai apie tai neįspėja“,– kalbėjo vyras. 

Jį konsultavusiai draudimo brokerei Rita (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tokie niuansai pro akis nepraslydo. Ji konstatavo, kad pernai nuo potvynio nukentėjusiam jos klientui vėl draustis nuo šios stichijos neapsimoka.

Tačiau kai kurios draudimo bendrovės teigia, kad, nors jų taisyklėse ir yra numatyta nelaikyti draudžiamaisiais įvykiais statistiškai pasikartojančių potvynių, tokiems regionas, kuriems per   pastaruosius 20–30 metų potvynis nebuvo būdingas, tai negalioja.

„Jeigu, pavyzdžiui, Panevėžio rajone vėl pasikartos potvynis, mes jį traktuosime kaip draudžiamąjį įvykį, nors mūsų taisyklėse įrašyta: jei potvynis pasikartoja kartą per 10 metų, tai traktuojama kaip nedraudžiamasis“, – „Sekundei“ sakė bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovė spaudai Ernesta Dapkienė.

Brokerė Rita atšauna, kad draudikai turėtų labai aiškiai tai apibrėžti savo taisyklėse, kad paskui nekiltų nesusipratimų. „Dabar jie pasilikę daug erdvės žaidimams“, – teigė ji.

Pamokė karti patirtis

Robertas J. pasakojo, kad skaityti su didinamuoju stiklu draudimo kompanijų taisykles pradėjęs nuo šių metų pavasario, kai iškilo konfliktas su  „Lietuvos draudimu“.

Vyras daug metų buvo lojalus šios bendrovės klientas ir neturėjo jai pretenzijų iki tol, kol  pavasarį  jo naują namą Bernatoniuose esančioje sodų bendrijoje  užliejo potvynio vanduo.

Erdvų namą, kuriame buvo išvedžiotas grindinis šildymas ir liko tik nudažyti sienas, jis buvo apdraudęs nuo visų gamtos stichijų.

Pavasarį patvino Sanžilės upė, vanduo užliejo Roberto J. namo pirmąjį aukštą. Pasak vyro, vanduo siekė aukščiau kelių. Sienose atsirado įtrūkimų, grindinį šildymą apžiūrėję meistrai konstatavo, kad sistema apgadinta, teks ją taisyti.

Apsemtame name šeimininkai  laikė ir naujus, brangiai kainavusius šviestuvus, baldus, namų apyvokos daiktus, tačiau šio turto nebuvo apdraudę. Vyras kreipėsi į draudikus, kad atlygintų potvynio padarytą žalą. Apžiūrėję namą, jie esą konstatavo, kad įtrūkimai atsirado ne dėl vandens.

„Jie ir jų atsiųsti statybų ekspertai man aiškino, kad namas esą naujas, todėl sienos „suvaikščiojo“. Mano namas nebuvo iškeptas per kelis mėnesius, stačiau jį trejus metus. Taigi sienos tikrai „nebevaikšto“, – pasakojo vyras.

Robertą  apstulbino ir draudikų išvadą, kad nei grindims, nei po jomis išvedžiotai šildymo sistemai vanduo žalos nepadarė. Pasak vyro, bendrovė jam sumokėjo 100 litų kompensaciją  už rūsyje apsemtas uogienes ir dvi kopūsto galvas bei apie 1000 litų už vandens sugadintas duris.

Žmogus apskaičiavo, kad realiai jis patyrė 32 tūkstančių litų nuostolį. Robertas J. sakė pavargęs ginčytis su draudikais, bet rankų nenuleisiantis. Jeigu jie nekompensuos patirto nuostolio, kreipsis į teismą.

Draudimo priežiūros komisijos narys Darius Andriukaitis, paklaustas, ar komisija sulaukė daug gyventojų skundų dėl draudikų nenoro kompensuoti potvynio padarytos žalos, atsakė, kad labai mažai.

„Mes ir patys buvome nustebę. Matyt, draudikai saugo savo gerą vardą ir randa kompromisą su klientais“, – kalbėjo jis.

Lieka be jokios apsaugos

Pasibaigus namo draudimo terminui, Robertas J. nebenorėjo pratęsti sutarties su  „Lietuvos draudimu“, tačiau norėjo jaustis ramus dėl savo turto.  Vyras svarstė, kad, be kita ko, gali pasikartoti ir potvynis. Juolab kad meteorologai žada sniegingą ir šaltoką žiemą.Jis kreipėsi į nemažą darbo patirtį turinčią brokerę, kad padėtų pasirinkti kitą draudimo bendrovę. 

Vyras labai nustebo išgirdęs, kad pakartotinai jam vandens padaryta žala nebus kompensuojama.„Apmaudu, kad negaliu apsaugoti savo turto, bet būtų dar apmaudžiau, jeigu būčiau sukišęs pinigus ir negavęs kompensacijos“, – kalbėjo jis.

Brokerė Rita teigė išsinagrinėjusi kelių draudimo kompanijų taisykles ir klientui patarusi, kad kartą užlieto namo neapsimoka drausti.„Nuo potvynio draudžia visos draudimo bendrovės. Taisyklėse yra parašyta, kada už jo padarytą žalą nekompensuojama. Taigi klientas negauna kompensacijos tada, kai potvynis pasikartoja bent kartą per dešimtmetį. Kai kurios draudimo bendrovės nurodo mažesnį terminą.Čia šiuo ir pakastas“, – aiškino brokerė.

Pasak brokerės, tie žmonės, kurių namai šiemet skendo ir kurie džiaugiasi, kad  draudikai kompensavo nuostolius, kitais metais, jei vėl nukentės nuo potvynio, draudikų veiksmais jau nebus patenkinti.Rita siūlo gyventojams gerai įsiskaityti sutarties taisykles.

Draudikai tikina, kad gelbės

„Sekundės“ kalbinti kelių draudimo kompanijų atstovai neigia, kad per artimiausius kelerius metus pasikartojus potvyniui, apsidraudę žmonės negaus išmokų.„Lietuvos draudimo“ atstovė spaudai E.Dapkienė patikino, kad būtų nelogiška Panevėžio rajonui ir kitoms šalies vietovėms, kuriose potvyniai įvyksta gal tik kartą per keliasdešimt metų, taikyti tas pačias sąlygas, kaip Šilutei, kurioje potvyniai kartojasi labai dažnai.

„Žmonės gali draustis mūsų bendrovėje ir būti tikri, kad potvynio padaryta žala bus kompensuota“, – sakė ji.Tą patį tvirtino ir „PZU Lietuva“ komunikacijos vadovė Jovita Aukštuolytė -Minderienė.

Pasak jos, bendrovė siūlo klientams būsto draudimo variantą „Pavyzdingas namas“, kur numatyta vandens prasiskverbimo pro pastato konstrukcijas rizika. Klientas esą gaus išmoką, jei jo namą apsems vanduo, susidaręs dėl tirpstančio sniego ar liūties. Šie veiksniai paprastai ir sukelia potvynius.

„Jeigu panevėžietis, kuris pernai nukentėjo nuo potvynio, vėl nori apdrausti savo namus mūsų bendrovėje, tikrai rasime naudingą sprendimą“, – kalbėjo ji.Bendrovės „Compensa“ Lietuvos filialo vadovas Ignas Panka prisipažino negalįs konkrečiai atsakyti, kad šiemet nuo potvynio nukentėjęs Panevėžio miesto ar rajono gyventojas, jam pasikartojus kitąmet, gautų kompensaciją.

Priekaištai – ir rajono Savivaldybei

Robertas J. turi pretenzijų ne tik draudikams, bet ir Panevėžio rajono savivaldybės vadovams. Pasak vyro, pastarieji ir administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys žadėjo gyventojams visokeriopą pagalbą, kad ateityje jų namų nebeužlietų patvinusios upės vanduo, tačiau pažadų netesėjo.

Roberto  teigimu, rajono vadovai žadėjo smėlio pylimui pastatyti, tačiau dabar apie tai nė girdėti nebenori. Vyras pasakojo pasibaisėjęs ir valdininkų nekoordinuotais veiksmais likviduojant potvynio padarinius Bernatoniuose.

„Maža to, jie skelbėsi, kad aprūpina žmones vandeniu ir karštu maistu, o iš tiesų V.Žiurlys pats šveitė karštą maistą ir dar atveždavo ugniagesiams bei kariškiams“, – pasakojo vyras. Kaip tikino Robertas , jis su kaimynais patys tris dienas dirbo išsijuosę, o nesugebantys tinkamai organizuoti darbų valdininkai tik žiopsojo.

Rajono Savivaldybės administracijos vadovas V.Žiurlys teigė labai nustebintas mestų priekaištų. Jis tikino, kad apie jokius pylimus nebuvo nė kalbos. „Kelios Bernatoniuose esančios sodų bendrijos kreipėsi į Savivaldybė su prašymu skirti lėšų vandens siurbliams įsigyti. Jų prašymą svarstysime Taryboje“, – kalbėjo jis.V.Žiurlys patikslino, kad karštas maistas teko tiems, kuriems ir buvo skirtas – potvynio padarinių likviduotojams.