Suomijos Aalto universiteto Smulkaus verslo centro dėstytojas dr. Jorma Pohtola įsitikinęs, kad vienas veiksmingiausių būdų gabius jaunuolius išlaikyti šalyje – aktyviai skatinti juos kurti verslą Lietuvoje.

Būtina ugdyti studentų verslumą, aiškinant, kaip žengti pirmuosius žingsnius versle, kaip sukurti ir įvesti į rinką naujus produktus ir paslaugas, kaip apsidrausti nuo galimų didelių finansinių nuostolių. Apie visa tai penkių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams vestuose seminaruose „Ryšių su klientais ir finansų vadyba“ kalbėjo J.Pohtola.

– Kokią svarbiausią žinią norėjote perduoti Lietuvos studentams?

– Vedžiau vienos dienos seminarus apie tai, kaip įvesti produktą į rinką, rinkodarą. O taip pat apie ryšį su klientais – kaip, suradus klientą, jį išlaikyti.

– Kokį įspūdį susidarėte apie Lietuvos studentus? Ar galite juos palyginti su kitų šalių akademiniu jaunimu?

– Iš lietuvių studentų akių matau, kad jie klauso labai atidžiai, yra susidomėję ir nori gauti kuo daugiau informacijos. Iš tokios reakcijos sprendžiu, kad jie savo universitetuose neturi tokio pobūdžio mokymų.

Angliškai studentai supranta labai gerai, tačiau ne taip laisvai kalba, jiems pritrūksta žodžių. Jie užduoda labai gerus klausimus, todėl matau, kad domisi, tačiau laisvai bendrauti anglų kalba jiems yra sudėtinga, jie galbūt bijo kalbėti.

Palyginimui, suomiai angliškai kalba visiškai laisvai. Tačiau man teko dėstyti daugelyje pasaulio šalių. Pavyzdžiui, vedžiau mokymus Pietų Azijos šalyse – Pietų Korėjoje, Vietname, Malaizijoje. Pastebėjau, kad žmonės visur iš esmės yra vienodi. Skiriasi tik kalbos mokėjimo lygis. Lietuvos studentai yra tipiški Europos studentai.

Būtų labai gerai visiems studentams bent vieną semestrą pastudijuoti užsienyje. Taip pat visos aukštosios mokyklos privalėtų kviestis vizituojančius užsienio profesorius. Tai taip pat labai padėtų.

– Jūsų patarimai jauniems žmonėms, norintiems teisingai pradėti verslą.

– Studentams jau sakiau – pabaigę universitetą, jie turėtų bent keletą metų padirbėti pramonės įmonėse, kad susidarytų bendrą vaizdą, įgytų patirties, tai jiems labai padėtų. Statistika rodo, kad 50 proc. naujai įkurtų kompanijų miršta po 5 metų. Tai – didelis procentas. Išgyvenimo tikimybę galite padidinti įgydami patirties pramonės įmonėse prieš pradėdami savo verslą. Suomijoje verslą pradedantys žmonės dažniausiai turi 5-8 metus patirties gamyboje, pramonėje.

Savo verslą pradėti norintiems jauniems žmonėms sakau, kad jie į bendrovės valdybą turi įtraukti bent keletą patyrusių žmonių. Pavyzdžiui, jei verslą pradeda trys žmonės, jie gali pasidalinti po 20 akcijų. Į valdybą įtraukti patyrę vadovai, verslininkai – po 10 proc. akcijų. Techniniai darbuotojai – po 5 proc. Tai padidintų įmonės išgyvenimo tikimybę.

– Turbūt dar vienas būdas įgyti neįkainojamos patirties – studijų metais pradėti daug investicijų nereikalaujantį mažą verslą?

– Taip, studijų metais užsiimti mažu verslu yra puiki idėja, jei į verslą neinvestuojamos didelės lėšos.

Verslo inkubatoriai – taip taip pat gera erdvė jauniems žmonėms pradėti verslą, per 2-3 metus įgyti patirties. Mano universitete veikiančiame verslo inkubatoriuje šiuo metu veikia apie 90 įmonių.

Inkubatorius veikia jau apie 15 metų, todėl mes turime ilgalaikius įkurtų įmonių veiklos rezultatus. Atlikome tyrimą, kaip trejus metus inkubatoriuje veikusioms įmonėms sekasi jį palikus. 95 proc. jų veikė ir po penkių metų, palikus inkubatorių. Palyginkite su anksčiau minėta statistika, kuri rodo, kad 50 proc. naujai įkurtų kompanijų miršta po 5 metų.

– Ar lengva Lietuvoje pradėti verslą?

– Estijoje aš lankiausi šimtus kartų, Latvijoje – gal 20 kartų, tačiau niekad anksčiau nebuvau Lietuvoje. Tik šį pavasarį atvykau pirmą kartą į jūsų šalį. Aš maniau, kad Lietuva labai atsilieka nuo kitų dviejų Baltijos valstybių. Tačiau matau, kad iš esmės viskas yra panašu. Tai mane maloniai nustebino.

Lietuviai yra tipiški baltai, daug ir sunkiai dirbantys žmonės, todėl aš matau šviesią ateitį. Vienintelė problema – jūs turite išlaikyti jaunus žmones, sulaikyti juos nuo išvažiavimo svetur. Štai kodėl reikia kurti verslą čia.