Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) dar vienai savaitei atidėjo aktyvų gyventojų pajamų deklaravimo procesą. Atitinkamai vėluos ir pajamų mokesčio permokos grąžinimas.

Anksčiau skelbta, kad jau kovo 8 dieną elektroninėje deklaravimo sistemoje atsiras preliminarios pajamų deklaracijos, kurias gyventojams tereikia patikrinti. Tačiau dabar VMI atstovai tvirtina, kad tai įvyks ne anksčiau kaip po savaitės – kovo 15-ąją.

Tai gerokai vėliau, nei paprastai, nes ankstesniais metais elektroninių deklaracijų patikrinimas ir pateikimas VMI prasidėdavo kovo pirmosiomis dienomis. Pavyzdžiui, pernai preliminarios elektroninės pajamų mokesčių deklaracijos atsirado kovo 4 dieną.

Taip šiemet atsitiko dėl to, kad net dešimt procentų darbdavių kovo pradžioje dar nebuvo pateikę mokesčių inspektoriams duomenų, skirtų preliminarioms deklaracijoms parengti. Be to, pateiktieji duomenys neretai labai netikslūs. Visą kovo pradžią VMI skyrė pateiktų duomenų patikrinimui ir tikslinimui.

„Stengsimės, kad nuo kovo 15 dienos elektroninėje deklaravimo sistemoje jau atsirastų preliminarios deklaracijos bent tiems gyventojams, apie kuriuos turimi tvarkingi duomenys“, - tikino VMI Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Darius Buta. Kita vertus, jis negarantavo, kad šis procesas nebus atidėtas dar kelioms dienoms.

Kai tik bus parengtos preliminarios deklaracijos, elektronine deklaravimo sistema besinaudojantiems mokesčių mokėtojams tereikės jas peržiūrėti, patvirtinti ir išsiųsti VMI. Tuo kasmet pasinaudoja šimtai tūkstančių gyventojų.

Paprastai VMI per dešimt dienų grąžina mokesčių permokas gyventojams, tvarkingai užpildžiusiems elektronines deklaracijas. Tačiau finansinis sunkmetis gali pakoreguoti permokos grąžinimo terminus. Todėl gyventojams nerekomenduojama planuoti, kad būtinai po dešimties dienų nuo deklaracijos užpildymo jie jau gaus permokas į savo sąskaitas, nes tai gali įvykti ir keliomis dienomis vėliau. Įstatymas leidžia permoką grąžinti net iki liepos 1 dienos.

Dalis gyventojų, užpildžiusių 2009 metų pajamų deklaraciją, gali nustebti pamatę susidariusią pajamų mokesčio nepriemoką, kurią jiems teks sumokėti VMI. Tokia mokestinė prievolė gali atsirasti daliai dirbančių asmenų dėl praėjusiais metais įsigaliojusios painios neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiavimo tvarkos.

Pernai dirbantieji asmenys, kurių bendros pajamos per mėnesį neviršijo 3150 litų, galėjo pasirinkti – taikyti NPD skaičiuojant gyventojų pajamų mokestį nuo darbo užmokesčio ir kitų pajamų arba ne.

Savo pasirinkimą dėl NPD taikymo bei informaciją apie kitas gautas pajamas darbuotojai turėjo nurodyti įmonės buhalterijai, kad būtų teisingai apskaičiuotas NPD. Tačiau gyventojai, kurie numatė, kad jų pajamos per mėnesį viršys 3150 litų sumą, pasirinkimo neturėjo ir NPD nebuvo taikomas apskaičiuojant pajamų mokestį nuo jų darbo užmokesčio.

Jeigu gyventojai pernai gavo ne tik darbo užmokestį, bet ir kitų pajamų, pavyzdžiui, „Sodros“ išmokų, nuomos, autorinių atlyginimų ar kitų, pajamų mokestis dėl NPD taikymo gali būti VMI perskaičiuotas ir gyventojams nurodyta sumokėti skirtumą – mokestinę nepriemoką. Mokėtina suma gali būti nuo keliolikos iki 846 litų.