Finansų rinkos linkusios pamiršti Lietuvos nesėkmes ir nuosaikiai braukia šalies nemokumo riziką.

Tačiau analitikai nuopelnų medalius kabina ne valdžiai, o bendro rizikos apetito padidėjimui tarp investuotojų, penktadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".

Investuotojų perkamas draudimas nuo rizikos, kad Lietuva per artimiausius 5 metus neišpirks savo išleistų vertybinių popierių (obligacijų), vien per šiuos metus atpigo kone penktadaliu.

Todėl tai atspindinti 5 metų trukmės Lietuvos kredito įsipareigojimų nevykdymo apsikeitimo sandorių reikšmė (CDS) šiuo laikotarpiu sumažėjo nuo daugiau nei 250 iki vos daugiau nei 200 punktų. Nuo 2009 metų siektų aukštumų, kai šalies ekonomikai ritantis į duobę buvo spekuliuojama lito devalvavimu, šis rodiklis smukęs jau daugiau nei 40 proc. ir pasiekęs maždaug prieškrizinį lygį.

"Pagrindinė to priežastis - bendras tolerancijos rizikai ūgtelėjimas pasaulyje, jis atsirado kartu su atsitiesiančiais akcijų kursais", - sako bendrovės "MC Wealth Management" turto valdytojas ir ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Marijus Kalesinskas.

Jo vertinimu, valdžios žingsniai yra antrinis veiksnys pagal įtaką CDS reikšmei: "Paradoksas, bet jei Vyriausybė tvarkosi gerai, tai didesnės įtakos CDS reikšmei nedaro. Tačiau jei tik Vyriausybei iškiltų didesnių problemų, pvz., surenkant biudžetą, rodiklis kaip mat šokteltų aukštyn".

Anot DnB NORD banko Kapitalo rinkų skyriaus vadovo Mindaugo Turlio, didesnį investuotojų pasitikėjimą Lietuva rodo ne tik smukęs CDS, bet ir ūgtelėjusi tarptautinėse rinkose Lietuvos išplatintų obligacijų paklausa.

"Lietuvos euroobligacijų likvidumas antrinėje rinkoje padidėjęs labai stipriai, 4-5 kartus. Tai rodo, kad investuotojai nori ir perka mūsų šalies obligacijas, o tarpininkai įtraukia Lietuvos obligacijų kotiruotes į siūlomų investicinių priemonių sąrašus", - dabartinę padėtį aiškina jis.

Lietuvos nemokumo tikimybė, kuri taip pat skaičiuojama pagal CDS reikšmę, o ji pirmąjį šių metų ketvirtį siekė apie 14,5 proc. Kitaip tariant, tokia buvo tikimybė, kad šalis per artimiausius 5 metus nesugebės laiku išpirkti obligacijų, o tai, finansų pasaulio terminais, realiai reikštų valstybės bankrotą.

Palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, tokia galimybė smuko 1,9 proc. punkto, skelbiama naujausioje bendrovės CMA parengtoje šalių kreditingumo apžvalgoje.

Finansų krizės įkarštyje 2009-aisiais Lietuvos bankroto rizika viršijo 30 proc., vėliau nuosaikiai mažėjo.

Pagal dabartinę šio rodiklio reikšmę Lietuva užima 18-ą vietą tarp 64-ių įvertintų šalių.

Tai reiškia, kad finansų rinkų suvokiama Lietuvos nemokumo rizika yra beveik analogiška Latvijos (15 proc.), Indijos (13,7 proc.), kur kas mažesnė nei Graikijos (57,7 proc.), Airijos (43 proc.), tačiau nė iš tolo neprilygsta JAV (3,7 proc.) ar Šveicarijos (3,1 proc.).