Po karo su Rusija bandanti atsigauti šalis ieško būdų, kaip gaivinti pakirstą ekonomiką. Po 2008-ųjų karo iš šalies pasitraukė kas antras užsienio investuotojas.

Į jų medžioklę šiandien įsitraukusi visa šalies valdžia. Užsienio ir pačios Gruzijos lėšos daugiausiai skiriamos gaivinamam turizmui, kuris, tikima, bus išsigelbėjimo valtis šalies ekonomikai.

Ko šalyje daugiau – arbūzų ar pasaulinio garso viešbučių, apie mašinas be techninės apžiūros, apie greitį – automobilių ir statybų, ekonomiką, turizmą ir lietuvius Gruzijoje – lrt.lt pokalbyje su Lietuvos įgaliotuoju ministru Gruzijoje Laimonu Talat-Kelpša.

Kokiuose sektoriuose Gruzijoje labiausiai dar ir šiandien jaučiami karo padariniai?

Karas negali praeiti be pėdsakų. Jis gana stipriai smogė ekonomikai. Tačiau ne taip, kaip mes įsivaizduojame, kad šalį ištiko visuotinis paralyžius ir skurdas. Labiau nukentėjo Gruzijos autoritetas ir patikimumas investuotojų akyse. Tą akivaizdžiai parodo skaičiai – labai sumažėjo šalių, norinčių ir galinčių investuoti Gruzijoje.

Tačiau įdomu skaičius palyginti – pernai ekonomikos smukimas Gruzijoje buvo 3.9 proc., o Lietuvoje apie 14–15 proc.  

Tačiau Gruzijos vyriausybė labai daug daro, kad vėl įgytų investuotojų pasitikėjimą. Dalyvauja ne tik įvairios vyriausybinės agentūros. Ir pats prezidentas, premjeras, parlamento pirmininkas asmeniškai važiavo į, mūsų supratimu, tokias egzotiškas šalis kaip Egiptą, Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), Saudo Arabiją, Katarą, Kuveitą, Singapūrą ir kt., siekdami įtikinti, kad Gruzijoje nėra pavojinga investuoti, kad čia galima pasiekti gerą pelną. Rezultatų jau yra – praėjusiais metais didžiausios investicijos atėjo būtent iš šito regiono, iš Egipto ir JAE.

Kokiomis nuolaidomis Gruzija vilioja užsienio investuotojus?

Gruzija nepriklauso Europos Sąjungai, yra šiek tiek mažiau integruota į įvairias struktūras, kurios varžytų tarpusavio įsipareigojimais, todėl čia galima lanksčiau žiūrėti į verslą ir investicijas. Mokesčių politika Gruzijoje yra labai liberali, kaip ir daug kitų dalykų, kurie mūsų akiai yra įprasti. Pavyzdžiui, čia neegzistuoja automobilių techninė apžiūra. Gruzija baigia įsitvirtinti pirmajame dešimtuke pasaulio šalių, kur lengviausia įsteigti įmonę ir daryti verslą.

Ar šalyje nejaučiama baimė, kad neįtikėtinu greičiu besiplečiantis turizmo sektorius, statybos, ypač kai pasaulis dar išgyvena krizę, gali nepasiteisinti ar net baigtis bankrotais?

Jei būtų baimių, matyt, ne taip greitai viskas būtų daroma. Bet iš tiesų Jūs teisi – greitis čia yra reaktyvinis, kartais sunku patikėti, kad įmanoma per tokį trumpą laiką pastatyti viešbutį, ne paprastą, o penkių žvaigždučių viešbutį. Ir tokių atvejų yra labai daug.

Gruzija turi gana nusistovėjusį turistų srautą, kuris po karo vėl ima augti. Šalis turi tikslą iki kitų metų pasiekti, kad per metus būtų sulaukiama 1 mln. turistų. Šiuo metu jų atvyksta apie 800–900 tūkst.  Dauguma jų – iš kaimyninės Armėnijos, kuri neturi jūros, ir Azerbaidžano.

Todėl Gruzijos pagrindinis tikslas – kaip pritraukti turistus iš Vakarų. Ne tik pajūryje, bet ir po visą šalį yra kuriamos turizmo salos. Vienintelis trukdis yra skleidžiama kai kurių šalių, kai kurių propagandinių sistemų informacija, kad Gruzija yra nestabili,   kariaujanti, agresyvi šalis.  

Turizmas plėtojamas daugiausiai užsienio ar valstybės lėšomis?

Nors pernai išaugo ir pačios Gruzijos investicijos į įvairius sektorius, tačiau dauguma plėtros yra už privačias užsienio investicijas.

Ar Gruzija yra populiari šalis tarp Lietuvos turistų?

Lėktuvai skraidantys į Gruziją yra nuolat apkrauti. Vasarą jų apkrovimas yra apie 90 proc. Atvažiuoja 4–5 žmonių komandos, kurios čia iš anksto turi susiradusios savo gidą ir pagal jų programą per 10–15 dienų apvažiuoja visą Gruziją.

Kodėl pakankamai skurdi šalis investuoja ne į socialinę apsaugą, užimtumą ir pan., bet į turizmą?

Gruzija, matyt, yra skaičiavusi, kokios yra jos ekonomikos stipriosios pusės, ką jinai galėtų geriausiai plėtoti. Matyt, turizmas yra ta šaka, kur palyginti su mažiau investicijų nei į kitus sektorius galima pasiekti maksimalų rezultatą.

Tuomet ar itin sparčiai dygstant viešbučiams, augant turistų srautams, skurdžioje šalyje nesijaučia pokarinė depresija?

Gruzinai yra nusivylę ne karu, ne gyvenimu, bet ta būsena, kurioje jie gyvena beveik 20 metų. Karas prasidėjo ne prieš dvejus metus, Gruzijoje jis vyksta beveik du dešimtmečius. Jaučiama didžiulė psichologinė trauma nuo praėjusio dešimtmečio pradžios, kai Gruzija ne tik kariavo su Pietų Osetija ir Abchazija, bet ir pačioje šalyje vyko pilietinis karas. Tbilisyje buvo šaudoma, miestas gyveno be elektros, be vandens, be jokių paslaugų.

Visa tai uždėjo antspaudą žmonių sąmonėje. Bet žmonės bando tai nustumti į antrą planą, tai psichologinė gynybinė reakcija, kad viskas bus gerai. Gruzinai stengiasi tikėti ir judėti į priekį.