Tikimasi, kad Europos Sąjungos (ES) Vadovų Taryba sausio 30 dieną ras sutarimą dėl sutarties, padėsiančios pinigų ir ekonominės sąjungos stabilumo, koordinavimo ir valdymo pagrindus.

Nors susitarimo esmę diktuoja euro zonos problemos, prie jo ketina prisijungti ir pinigų sąjungai nepriklausančios valstybės, taip pat ir Lietuva, rašo „Verslo žinios“.

„Lietuva yra viena iš tų šalių, kuri kone skaudžiausiai įsitikino, kad fiskalinės drausmės būtina laikytis net ir tada, kai laikai atrodo labai geri. Tokiu atveju blogais laikais nereikia galvotrūkčiais priiminėti sudėtingų ir dažnai cikliškų sprendimų, o galima labiau remtis vadinamaisiais automatiniais stabilizatoriais, kurių veikimas neišmuša deficito už nekontroliuojamų ribų“, - sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Jos teigimu, susitarimo nuostatų turės būti laikomasi griežtai.

„Iš Komisijos aktyvumo šių metų pradžioje matome, kad naujų nuostatų numatoma laikytis griežtai - visoms šalims, kurių deficito planai kėlė abejonių, buvo paskelbti įspėjimai ir didžioji dalis jų priėmė papildomus sprendimus. Vengrijai gali būti taikomos tolesnės sankcijos - Sanglaudos fondų įšaldymas. Taigi, kontrolės sistema sustiprinta ir, atrodo, veikia“, - sakė I.Šimonytė.

Finansų ministrės teigimu, naujoji sutartis biudžeto subalansavimo reikalavimą pakylėja iki aukščiausio lygio teisės akto - pageidautina Konstitucijos.

„Taip siekiama apsaugoti fiskalinę drausmę nuo “politinių vėjų„, turint galvoje, kad Konstituciją ar konstitucinį įstatymą yra gana sudėtinga pakeisti bet kurioje šalyje“, - sakė ji.
Naująsias nuostatas iš esmės remia visos ES šalys,