Knygų verslas atsidūrė aklavietėje – per sunkmetį nukentėjo knygų įvairovė, pakilo jų kainos, o pardavimas vis dar neatgyja. Atsigavimo viltys nukeliamos į kitus metus.

Sumažėjo apimtis

Leidyklos „Mintis“ atstovė Neringa Jančiūtė teigė, kad pastaraisiais metais buvo pastebimas pirkėjų srauto sumažėjimas, esą net buvo kilę minčių, kad knygų verslas žlunga. Tačiau ji patikino, kad ir sunkus etapas, perkančių knygas vis dar yra.

„Nemanau, kad žmonių finansinė padėtis jau gerėja – tokių požymių dar nematyti. Knygų pardavimas sumažėjo, tačiau bent jau stabilizavosi. Todėl tikimės, kad srautas padidės, tik dar nežinome kada, – galbūt kitais metais. Dabar reikia išgyventi laukimą ir tinkamai paskirstyti leidybos apimtį“, – sakė N.Jančiūtė.

Leidyklos „Alma littera“ direktorė Danguolė Viliūnienė pabrėžė, kad knygų poreikis visuomet buvo ir išliko didelis. Esą pakito tik skaitytojų perkamoji galia, todėl knygų pastaruoju metu parduodama šiek tiek mažiau. Anot leidyklos VAGA vykdomosios direktorės Jurgitos Videikaitės, šiais metais, palyginti su praėjusiais, leidybos apimtis sumažėjo beveik 19 proc.

Leidyklos „Baltos lankos“ generalinis direktorius Saulius Žukas pripažino, kad praėjusiais metais leidykla patyrė didžiausią nuosmukį per visą krizės laikotarpį. Esą net 2009 m. ji atsilaikė sėkmingiau nei pernai. Vis dėlto tai S.Žukas vadino normaliu leidybos verslo ritmu ir sakė tikįs pasiekti ikikrizinio laikotarpio lygį.

„Leidybos versle viskas vėluoja bent vienus metus. Turbūt yra tokia inercija – juk vienais metais reikia viską parengti ir tik kitais metais parduoti. Todėl toks ritmas natūralus“, – sakė jis.

Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė teigė pastebėjusi, kad leidybos apimtis smunka jau nuo 2008-ųjų. Anot jos, mažose šalyse, kur skaitytojų nedaug, leidybos sėkmė ypač priklauso nuo valstybės požiūrio, jos investicijų ir paramos. Tačiau valdžios palaikymo esą pritrūksta.

„Pridėtinės vertės mokesčiai buvo padidinti nuo 5 iki 9 proc., taip pat buvo apmokestintas autoriaus teisių pirkimas – sutartys per pastaruosius metus pamažu apmokestintos nuo 0 iki beveik 40 proc.“, – finansinius sunkmečio iššūkius vardijo ji.

Skaitytojai neišlaidauja

A.Dobkevičiūtės-Džiovėnienės teigimu, padidėję mokesčiai ir sumažėjęs skaitytojų srautas leidykloms reiškė knygų įvairovės ir tiražų smukimą. Pasak jos, tokių mažų tiražų šalyje dar apskritai nėra buvę: „Vidutinis knygų tiražas šiuo metu yra apie tris keturis kartus mažesnis nei pastarąjį dešimtmetį. 1990 m. jis būdavo ir beveik 30 kartų didesnis.“

Sumažėję tiražai ir menkesnis knygų pasirinkimas tarsi grandininė reakcija paveikė knygų kainas, kurios atbaido skaitytojus. Vis dėlto A.Dobkevičiūtė-Džiovėnienė patikino, kad praretėjusios skaitytojų gretos dar nereiškia, jog žmonės knygas pamiršo. Esą dėl finansinių sunkumų jie tiesiog priversti atidžiau paskirstyti savo biudžetą.

„Jei žmonės susiduria su sunkumais apmokėdami šildymo sąskaitas, įsigydami vaistų ir pan., tai svarbiausių prekių sąraše knyga tikrai nėra įrašyta  pirmuose punktuose“, – sakė ji. Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad knyga yra iš rankų į rankas perduodamas produktas, todėl sunkmečiu esą nėra būtinybės ją pirkti.

Knygynų tinklo „Pegasas“ rinkodaros vadovo Ryčio Buračo manymu, šiais metais pirkėjų srautas nesmarkiai padidėjo dėl žmonių lūkesčių, kad ekonomika atsigauna. „Šiemet jau buvo vilčių, kad ekonomika atsigaus, todėl žmonės vėl padidino vartojimą. Tačiau vartojimo krepšelis nėra beribis, žmonės perskirstė pajamas ir šiais metais knygoms skyrė mažiau dėmesio“, – sakė jis.

Konkurencija kainų nemuša

Lietuvos leidėjų asociacijos vadovės teigimu, knygų versle konkurencija gana intensyvi, nes leidyklų šalyje nemažai. Ji taip pat pabrėžė, kad jos šiuo metu ieško savo specializacijos ir efektyviausių būdų išlikti.

Vis dėlto J.Videikaitė patikino, kad leidykla VAGA ypač didelės konkurencijos nejaučia, esą kiekviena leidybos bendrovė rinkoje išsilaiko, nes siūlo įdomius ir jai būdingus autorius. Anot jos, atradusios naujus sėkmingai kuriančius rašytojus leidyklos įgyja pranašumą prieš kitas leidyklas: „Jeigu leidykla išleidžia vieną ar dvi paklausaus autoriaus knygas, tai derybose dėl kitų jo knygų leidykla turi pirmenybę kaip pirmoji į rinką įvedusi autorių.“

S.Žukas pripažino, kad konkurencija kainoms didelės įtakos nedaro, todėl pardavimas išlieka ypač sudėtingas. „Didžioji viso leidybos ciklo problema yra knygų pardavimas, nes kainos labai padidėjusios. Mes, leidėjai, bandome suktis, kad jos netaptų iš vis kosminės. Tačiau antkainius nustato parduodantys knygas“, – pabrėžė jis. Dėl šios priežasties, anot jo, norint atgaivinti knygų verslą pirmiausia reikėtų kariauti su antkainiais.

Knygynai ieško išeičių

Vis dėlto mažinti knygų antkainių knygynai sako neketinantys. R.Buračas pabrėžė, kad didžiąją knygos kainos dalį sudaro mokesčiai autoriui ir leidykloms, todėl knygynų taikomas antkainis esą nėra ypač svarbus galutinei knygos kainai ir atbaidyti skaitytojo neturėtų: „Knygynų antkainis, vertinant pagal bendrą mažmenos tendenciją, yra vienas mažiausių. Turint didelį tinklą, daug darbuotojų ir dideles patalpas, jis yra beveik minimalus. Palyginti su kitais verslais, knygynų verslas yra labai korektiškas.“

Bendrovės „Vagos prekyba“ pardavimo ir rinkodaros vadovės Astos Mikelionytės teigimu, knygynai, kaip ir leidyklos, šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus ir pasiekti ikikrizinio laikotarpio rezultatų esą nesitiki. Tačiau ji pabrėžė, kad pardavimas per praėjusius ir šiuos metus stabilizavosi, todėl didelio finansinio nuosmukio knygynas nepatyrė.

Kita vertus, tikslas pasiekti kiekvieną galimą skaitytoją sunkesniu laikotarpiu yra ypač svarbus ir, anot A.Mikelionytės, knygynus skatina ieškoti naujovių bei prisitaikyti prie demografinių šalies pokyčių. Todėl reaguojant į didelį emigracijos mastą esą atsiranda būtinybė pasiūlyti knygų ir internetu.

„Knygynas gauna nemažai užsakymų iš užsienyje gyvenančių lietuvių. Šiuo metu plečiame e. prekybą, bendradarbiaujame su e. prekybos Lietuvoje lyderiais pigu.lt. Tačiau didžiausias pirkėjų srautas kol kas yra knygynuose“, – sakė ji.

Grožinė literatūra tampa neįdomi

Pagrindinė knygynų užduotis išlieka greitas reagavimas į skaitytojų poreikius. Kaip sakė N.Jančiūtė, pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad žmonės pradėjo daugiau skaityti negrožinės literatūros, susijusios su istorija, politika, kultūra: „Tai nėra akademinė literatūra, o masinė, visuomenei pateikiama priimtinu būdu. Grožinės literatūros poreikis per trejus pastaruosius metus pastebimai mažėja.“ Todėl esą grožinės literatūros knygynuose yra palyginti mažiau nei negrožinės.

Manoma, kad skaitytojų perėjimą prie negrožinės literatūros gali lemti visuomenės netikrumo jausmas ir didelis knygų pasirinkimas. „Mūsų tikrovėje labai daug netikrų dalykų ir skaitytojai galbūt pasigenda to, kas tikra. Be to, grožinės literatūros yra tiek daug, kad jie net nespėja visko perskaityti ir pasirenka pačius garsiausius ir tuo metu visame pasaulyje populiariausius autorius, pavyzdžiui, Paulo Coelho“, – sakė N.Jančiūtė.

S.Žukas sakė taip pat pastebėjęs, kad žmonės vis mažiau perka rimtų knygų, o jų tiražai smarkiai sumažėję: „Populiarioji literatūra pradėjo absoliučiai dominuoti. Ši tendencija nėra džiuginanti, nes tenka mažiau leisti knygų, kurios mums patiems būtų tikrai įdomios. Vis dėlto stengiamės leisti tokią populiariąją literatūrą, kuri nedarytų gėdos.“

Kita vertus, smarkiai pakitusio grožinės ir negrožinės literatūros skaitomumo R.Buračas sakė nepastebėjęs. Jo teigimu, šių rūšių literatūros pardavimas visuomet panašus, o grožinė ir negrožinė literatūra greičiau papildo viena kitą nei tarpusavyje konkuruoja.

Kaip sakė A.Mikelionytė, renkantis knygą didelę įtaką skaitytojui turi didžiulės reklamos sulaukę ekranizuoti kūriniai. Pirkdami tautiečių knygas skaitytojai esą taip pat dažniau renkasi patikrintus, pripažinimo sulaukusius lietuvių rašytojus. Todėl šiais metais skaitomiausių knygų sąraše pirmauja Algimanto Čekuolio, Beatos Nicholson, Kristinos Sabaliauskaitės ir kitų autorių kūryba.

R.Buračo teigimu, A.Čekuolis yra knygų rinkos lyderis, esą visos jo knygos patenka į perkamiausių sąrašus ir juose laikosi ilgą laiką. Vis dėlto šiandien absoliučia lydere jis įvardijo garsiąją Valdo Adamkaus knygą ir pabrėžė, kad ji šiuo metu yra „absoliutus topas“.