Sveika mityba ir streso suvaldymas tampa svarbiausiais Lietuvos gyventojų siekiais. Tuo tarpu taupymas ir fizinės veiklos poreikis prioritetų lentelėje ritasi žemyn.

Kaip ir 2011 m., šiemet daugiau nei 26 proc. gyventojų nori išmokti valdyti stresą. Kova su stresu, apklausos duomenimis, daugiau aktuali moterims, 36-45 metų respondentams, labiau išsimokslinusiems bei didesnes pajamas gaunantiems ir vadovaujančias pareigas einantiems gyventojams.

Panaši proporcija – 24,2 proc. – norėtų daugiau laiko skirti sau. Čia daugiau pasireiškia moterys bei didmiesčių gyventojai.

Taupymas tapo nebe toks aktualus

Prieš dvejus metus siekį tapti taupesniu tarp svarbiausių savo užsibrėžtų tikslų įvardijo 22,4 proc. respondentų. Šiemet – 18,8 proc. Tapti taupesniais dažniau pageidauja vyrai, 46-55 m., žemesnių ir vidutinių pajamų, rajonų centrų gyventojai, pastebi „Spinter tyrimai“.

Net 4 procentiniais punktais sumažėjo norinčių šiemet daugiau dėmesio skirti savo šeimai ir draugams. Truputėlį aptirpo ir norinčiųjų sulieknėti gretos. Norinčių mesti rūkyti – taip pat šiek tiek mažiau nei prieš dvejus metus.

Lentelės dugne, kaip ir užpernai, rikiuojasi siekis vartoti mažiau alkoholio ir mažiau laiko kiurksoti prie televizorių.

J.Varanauskienė: žmonės tiesiog pavargo taupyti

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė DELFI teigė, jog apklausos rezultatai perša dvi galimas išvadas. Pirmoji – kad krizė, bent jau psichologiškai, baigėsi, ir gyventojai jaučia galintys išleisti daugiau. Tačiau esą taip pat tikėtina, kad keletą metų užsitęsęs diržų veržimasis žmonėms paprasčiausiai įgriso.

„Galima pridėti, kad žmonės pavargo taupyti. Kodėl taip smarkiai krito vartojimas? Viena vertus, buvo žmonių, kurių pajamos iš tikrųjų sumažėjo, bet dalis buvo tokių, kurie galėjo sau leisti daugiau vartoti ir daugiau išleisti, bet bijodami, kad bus blogiau, jie atidėjo pirkinius, mažino išlaidas. Dabar matome atsigavimą: pajamos nedidėja, o mažmenininkai mato, kad prekyba didėja, prekybos centrai augina apyvartas. Manyčiau, tai ir gali būti siejama su tuo, kad tie, kurie galėjo, bet nenorėjo (leisti pinigų – DELFI), pradėjo ir norėti“, - svarstė J. Varanauskienė.

Pasak jos, siekio taupyti veikiausiai atsisakė „tie, kurie gali sau leisti pasirinkti“. „Jiems tas taupymas daugiau yra kaip santaupų didinimas, o ne kaip sugebėjimas išsiversti su mažesnėmis pajamomis“, - pridūrė pašnekovė.

Ekspertė nepraleido progos ir pajuokauti – esą duomenys, jog taupyti labiau nori vyrai, o sveikesnio maisto trokšta moterys, šeimų biudžetams žada sąstingį.

„Galima suvesti, kad vyrai taupys, o moterys išleis sveikesniam ir brangesniam maistui“, - nusijuokė J. Varanauskienė.

Sau duotus pažadus ištesi 16 proc. gyventojų

Daugiau negu pusė respondentų nurodė tokius naujametinius pažadus sau davę ir anksčiau. Tiesa, sėkmė lydi toli gražu ne visus. Beveik trečdalis gyventojų nurodė, kad neišlaiko nė mėnesio.

Daugiausiai – beveik 18 proc. – respondentų nurodė, kad jie sau duoto žodžio laikėsi 2-3 savaites. Beveik 17 proc. pavyko pagundoms atsispirti du ar tris mėnesius, 14,3 proc. – mėnesį. 4-6 mėnesius ir ilgiau nei pusmetį savo pažadus tesėjo atitinkamai 5,2 ir 6,5 proc. apklausos dalyvių.

Iki šiol sėkmingai savo prisiimtų įžadų laikosi beveik 16 proc. gyventojų.

Tuo tarpu beveik 15 proc. respondentų naujametinių įžadų atsisakė po savaitės ar netgi po vienos dienos.

„Spinter tyrimų“ duomenimis, sėkmingiausiai laikytasi siekio sveikiau maitintis. 30 proc. tokį pasižadėjimą anksčiau prisiėmusių gyventojų sveikesnę mitybą praktikuoja ir dabar.

„Sėkmingiau šalies gyventojai kovoja ir su televizoriaus priklausomybe: jei prieš porą metų kas antras apsisprendęs praleisti mažiau laiko kiurksodamas prieš televizorių prie senų įpročių grįždavo jau po savaitės, tai šiemet ženkliai daliai pavyko laikytis įsipareigojimų mėnesį ir ilgiau. Sunkiausiai sekasi kova su stresu – šioje kovoje dažniau palūžtama jau po dienos ar savaitės“, pažymi „Spinter tyrimai“.

Sėkmės formulė: pareigą paversti įpročiu

J. Varanauskienės teigimu, šie apklausos rezultatai parodo esminę problemą – esą gyventojams retai pavyksta persilaužti ir sau duotus pažadus iš pareigos paversti įpročiu.

„Kad laikytis pažado, jis turi tapti įpročiu, o nebe pažadu. Kai nebejauti, kad laikaisi kažkokio pažado, tai ir maitiniesi sveikiau. Lygiai taip pat ir su taupymu: jeigu žmogus galvoja, kaip jis taupys, neretai atsitinka taip, kad jis betaupydamas, besivaikydamas nuolaidas, galvoja, kad taupo, o iš tikrųjų išleidžia daugiau“, - aiškino SEB šeimos finansų ekspertė.

Taip pačiai pašnekovė aiškina ir tai, kad sunkiausiai gyventojams sekasi laikytis pažado susitvarkyti su stresu. „Laikytis pažado jau yra stresas“, - konstatavo J. Varanauskienė.

Pasak jos, vienas sunkiausių periodų tesint sau duotus pažadus – pirmieji mėnesiai. Šią tendenciją esą rodo ir skolų grąžinimo statistika, kai metų pradžioje gyventojai masiškai atidavinėja skolas, o netrukus vėl prasiskolina.

„Sausio mėnesį palyginti daug grąžinama skolų – ne litais, bet vienetais. Sausį tai išauga. O paskui, vasario mėnesį, vėl sugrįžta į sena“, - sakė J. Varanauskienė.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų vasario 18-26 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.