Baltijos šalyse mažiausi baziniai darbuotojų atlyginimai yra Lietuvoje. Priešingai nei vadovų uždarbis - čia lenkiame Latviją ir Estiją. Tai rodo konsultacijas žmogiškųjų išteklių srityje teikiančios bendrovės „Hay Group“ duomenys, išnagrinėjus 524 Baltijos šalyse veikiančių įmonių darbuotojų atlyginimus, rašo portalas DELFI.lt.
Jeigu skaičiuojama, kad baziniai darbuotojų atlyginimai Lietuvoje sudaro 100 proc., Latvijoje jie jau siekia 107 proc., o Estijoje – 120 proc.
„Faktas, kad estų algos visuomet buvo didesnės. Pastaruosius penkerius metus Estijoje žmonės vidutiniškai uždirbdavo 10 proc. daugiau nei lietuviai. Tiesa, vadovų atlyginimai ten išliko kiek mažesni, nes Lietuva yra didesnė šalis ir pas jus vadovai turi daugiau įsidarbinimo galimybių, o juos medžiodamos įmonės sutinka mokėti daugiau“, - dėsto „Hay Group“ atlygio informacinių paslaugų vadovas Eligijus Kajieta.
„Hay Group“ duomenimis, Estijoje darbuotojų baziniai atlyginimai yra didžiausi dėl kelių priežasčių: per sunkmetį Estijoje algas mažino mažiau įmonių nei Lietuvoje, todėl atlyginimų lygis žymiai nesmuko. Be to, 2010 m. kai Latvijoje ir Lietuvoje vidutinis atlyginimų lygis mažėjo, Estijoje jie nedaug, bet paaugo.
Dar viena skirtumų priežastis yra ta, jog Estijoje atlyginimai per pastaruosius dvejus metus buvo didinami dažniau, o priedai, premijos ir komisiniai šalyje sudaro 10,5 proc. nuo metinio bazinio atlyginimo,kai Latvijoje jo dalis siekia 8,1 proc., o Lietuvoje – 8,4 proc.
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorė Asta Savanevičienė sako, jog skirtumus tarp Baltijos šalių darbuotojų atlyginimų galima paaiškinti darbo užmokesčio žirklėmis, kurios, deja, bet didžiausios – Lietuvoje.
„Pas mus yra labai didelės atlyginimų žirklės ir šis tyrimas tai parodo. Jeigu mes imsime vidutinį atlyginimą Lietuvoje, jis atrodys normalus, tačiau reikia turėti omenyje, kad yra didelis atotrūkis tarp uždirbančių labai mažai ir labai daug. O jeigu dar analizuoti, kiek žmonių uždirba minimumą, pamatytume, kad tokių darbuotojų - labai daug, o gaunančių didelį atlyginimą – gana mažai. Dėl tokios situacijos darbo rinkoje didėja nepasitenkinimas ir socialinė atskirtis“, - apgailestauja mokslininkė.
Pasak jos, dėl šios priežasties mažai uždirbantys žmonės jaučia nuoskaudą ir pasisako už progresinį pajamų apmokestinimą, papildomus turto mokesčius ir kitokias finansines prievoles uždirbantiems daugiau.
Naujausi komentarai