Prieš porą metų rangovų ir subrangovų teisėmis atlikę darbus modernizuojant Lietuvos elektrinę Lietuvos statybininkai skundžiasi, kad generalinė rangovė švedų bendrovė "Alstom Power Sweden AB" iki šiol neatsiskaito už atliktus darbus, trečiadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".

Lietuvos elektrinėje 2006-2008 metais dirbę Lietuvos statybininkai tvirtina apie porą metų "neišsimušantys" iš švedų bendrai maždaug 13 mln. litų.

Įgyvendindama maždaug 100 mln. eurų (apie 345 mln. litų) vertės Lietuvos elektrinės modernizacijos projektą "Alstom" pasitelkė Lietuvos statybų organizacijas: "Kauno energetikos remontą", "Foną", "Kruonio HAE statybą", bendrovę Tarptautinė statybos korporacija, "Termoizolą", "Axis Industries" ir kitas.

Lietuviai samdė subrangovus.

Pasak dienraščio, pagal sutartį 10 procentų rangovų užsakymo vertės lėšų buvo įšaldytos tam atvejui, jei išaiškėtų jų darbo brokas, bet praėjo beveik metai, o 10 procentų į Lietuvos statybininkų sąskaitas neįplaukia.

"Mes iš švedų negavome jokių pretenzijų dėl darbų kokybės. Kodėl mums nesumokama, sunku net paaiškinti. Šiuo

metu esame informuoti, kad per mėnesį viskas turėtų išsispręsti ir pinigus gausime", - dienraščiui sako "Kauno energetikos remonto" vadovas Raimondas Reizgys.

Anot jo, dėl "Alstom" pozicijos į užburtą ratą pateko kone visos tuo metu Lietuvos elektrinėje dirbusios bendrovės, nes jos samdė viena kitą kaip subrangoves.

"Prasidėjo grandininė reakcija, viena bendrovė negauna lėšų, neatsiskaito su kita, ši su trečia. Prisideda

problemos dėl mokesčių mokėjimo", - sako verslininkas.

"Alstom" atstovas Lietuvoje Viktoras Karaliūnas dienraščiui pasakoja, kad švedai su rangovais neatsiskaito dėl Lietuvos

elektrinės iškeltos 9 mln. eurų vertės pretenzijos, kurios pastaroji pareikalavo kaip delspinigių už vėlavimą įgyvendinant projektą.

"Kai bus pasirašyta taikos sutartis su Lietuvos elektrine, tada bus atsiskaityta ir su rangovais. Viskas šioje istorijoje yra

paprasta - "Alstom", kaip generalinė rangovė, samdėsi daug lietuviškų bendrovių. Rangovai vėlavo atlikti

darbus. Tuo metu buvo statybų bumas, ir lietuviškos bendrovės metėsi į kitas statybas. Tada "Alstom" teko

ieškoti papildomų pajėgų, atsivežti darbininkų iš Lenkijos. Visa tai bendrovei taip pat kainavo", - aiškina V.Karaliūnas.

Lietuvos elektrinės vadovas Pranas Noreika tvirtina, kad projektas įgyvendintas sėkmingai, taršą mažinantys įrenginiai

puikiai veikia, o su generaliniu rangovu "Alstom Power Sweden" visiškai atsiskaityta ir praėjusią savaitę konstatuota, kad Lietuvos elektrinė ir "Alstom" vienas kitam neskolingi ir neturi pretenzijų.