Prezidentės į Valstybinę lošimų priežiūros komisiją (VLPK) pasiūlytas ir tik prieš mėnesį jos pirmininku išrinktas Robertas Kvietkovskis vadovo kėdėje gali nespėti nė gerai apšilti.

Laukia paskutinio žodžio

Ar reikalinga iš mokesčių mokėtojų kišenės išlaikoma biurokratinė institucija, kurios nariams užtenka dirbti nuotoliniu būdu, Seimas žada pagaliau apsispręsti po Naujųjų.

Vyriausybė Seimui dar praėjusių metų birželį pateikė siūlymą naikinti šešių VLPK komisijos narių, skiriamų šalies prezidento, ministro pirmininko ir Seimo pirmininko, pareigybes, o lošimų verslo priežiūrą realiai vykdančią komisijos administraciją reorganizuoti į tarnybą prie Finansų ministerijos. Jai vadovautų nebe šešių žmonių komanda, o direktorius, į šias pareigas konkurso tvarka paskirtas finansų ministro.

Nors Seimas tokiam Vyriausybės teikimui pritarė, tačiau per pusantrų metų nesugebėjo tarti galutinio žodžio dėl komisijos likimo, o lapkričio vidury prie jos vairo stojo naujas vadovas R.Kvietkovskis, pakeitęs kadenciją baigusį ir iš šių pareigų pasitraukusį Edmundą Tiesnesį.

Praslydo ir pro prokurorus

36-erių R.Kvietkovskio kelias į lošimų verslo prievaizdų pirmininko postą – svaiginamai greitas. Teisininką tik šių metų rugsėjį komisijos nariu paskyrė tokia savo teise pasinaudojusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Iki tol R.Kvietkovskis vadovavo komisijos Teisės skyriui.

Nors politikai, į komisiją deleguodami savo patikėtinius, aiškina, kad šie pirmininką renkasi patys, tačiau apie tai, kad tokiuose rinkimuose aukščiausios šalies valdžios atstovų įtaka ypač stipri, kalbama vis garsiau.

R.Kvietkovskiui pirmininko kėdę lošimų verslo prižiūrėtojai patikėjo, nors šis vos apšilęs kojas užsitraukė kai kurių Seimo narių rūstybę ir atsidūrė Generalinės prokuratūros rankose.

Parlamentaras Ligitas Kernagis į prokurorus kreipėsi po to, kai Informacinės visuomenės plėtros komiteto posėdyje tuometis VLPK pirmininkas E.Tiesnesis ir tuomet dar tik komisijos narys R.Kvietkovskis pareiškė leidę Lietuvoje registruotoms įmonėms teikti lažybų paslaugas internetu, taip norėdami joms sudaryti vienodas galimybes su nelegaliai veikiančiomis  ir ne Lietuvoje registruotomis įmonėmis pasaulinio futbolo ir krepšinio čempionato metu.

L.Kernagis teigia po tokio akibrokšto, kai komisijos, kurios misija užtikrinti įstatymų laikymąsi, atstovai viešai pripažino patys jiems nusižengę, neturėjęs kitos išeities, kaip pridėjęs posėdžio garso įrašą ir kompaktinį diską kreiptis į prokuratūrą.

Vienvaldystei nepritaria

Seimo sprendimo laukiančio VLPK pirmininko R.Kvietkovskio nuomone, šešių narių komisija turėtų tęsti veiklą.

„Siekiama panaikinti tik komisiją, jos administraciją palikti prie Finansų ministerijos. Siūloma padaryti ne kolegialią, kaip dabar, o vienvaldišką instituciją su vienu vadovu, kuris iš esmės vienas priiminės sprendimus, ką dabar daro šeši žmonės. Manau, kad kuo daugiau nuomonių, tuo visada geriau“, – „Sekundei“ teigė R.Kvietkovskis.

Anot jo, komisijos vaidmuo – kolegialiai priimti sprendimus dėl licencijų išdavimo, jų panaikinimo. Pirmininko teigimu, trims iš šešių komisijos nariams darbas nuotoliniu būdu netrukdo atlikti pareigas. Esą svarbiausia, kad iškviesti komisijos nariai per porą valandų atvyktų į darbo vietą.

„Jų darbas daugiau susijęs su pateiktų dokumentų skaitymu, vertinimu, išvadų rašymu. Suteikta galimybė šituos darbus žmonėms atlikti ne komisijos patalpose. Taip mes ne tik elektrą taupom. Kai žmogus turi galimybę dirbti namie, darbe vyrauja geresnis mikroklimatas“, – privalumus vardijo R.Kvietkovskis.

Pirmininkas pripažįsta, kad Saulėlydžio komisijos pasiūlytas variantas leistų valstybei sutaupyti, tačiau panaikintos komisijos nariai išeitų pilnomis kišenėmis – kai kuriems iš jų priklausytų aštuonių mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio išeitinė kompensacija. Panaikinus VLPK, valstybės biudžetui našta palengvėtų po pusmečio.

R.Kvietkovskis viliasi, kad Seime bus svarstomi ir alternatyvūs variantai: palikti komisiją, tik ją padaryti pavaldžią ne Finansų ministerijai, o tiems patiems politikams – Seimui.