Verslininkai sunkmečiu rado naują turtėjimo šaltinį – socialines įmones, o verslo įrankiu pavertė neįgaliuosius. Socialinių įmonių Lietuvoje daugėja, tačiau neįgalių asmenų nedarbas nemažėja.

Kaina – 100 tūkst. litų

Skelbime, kuriame aprašoma parduodama neįgaliųjų socialinė įmonė, geriau nei bet kur paaiškinama, kokias privilegijas gauna toks verslas:"Neįgaliųjų socialinės įmonės statusas – "žalia šviesa" dalyvaujant valstybės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, darbuotojų atlyginimų kompensacijos ir kitos privilegijos.

Neįgaliųjų socialinė įmonė gali gaminti bet kokias prekes ir teikti bet kokias paslaugas. Neįgaliųjų socialinė įmonė nemoka pelno mokesčio. Neįgaliųjų socialinė įmonė turi išskirtines sąlygas dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose.

Per visą socialinės įmonės egzistavimo laiką, kad ir kiek jis truktų, iš ES fondų yra kompensuojamas darbuotojų, priklausančių tikslinėms grupėms, darbo užmokestis.

Priklausomai nuo tikslinės grupės, kuriai priklauso darbuotojas, kompensuojama nuo 50 iki 75 proc. jo darbo užmokesčio. Per vienus metus galima pasinaudoti 320 tūkst. litų parama darbo vietoms steigti be banko garanto. Patalpų remontui galima skirti pusę šios sumos, t. y. du kartus po 80 tūkst. litų per vienus metus.

Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatyme nustatyta įmonių teisė gauti subsidijas nepanaikina jų teisės gauti kitose įstatymuose ar teisės aktuose numatytą valstybės ar ES pagalbą, tačiau bendras šios pagalbos dydis vienai įmonei per trejus metus iš eilės neturi viršyti 51,750 mln. litų. Neįgaliųjų socialinės įmonės statusas – didžiausias pranašumas konkurencinėje aplinkoje."Dienraščio žurnalistė netruko išsiaiškinti šios socialinės įmonės pardavėją.

Jo žodžiais pasitikėti verta, nes tai Lietuvos neįgaliųjų verslininkų asociacijos vadovas ir VšĮ "Alternatyvus verslas" direktorius Darius Malinauskas.

Jis neslėpė, kad tai jau antra nuo nulio jo paties sukurta ir sėkmingai už 100 tūkst. litų parduoda socialinė neįgaliųjų įmonė."Tai darau laisvu laiku komerciniais tikslais ir nematau nieko bloga", – teigė jis.

Darbas – sėdėti namie

Kita vertus, galime ne tik įsigyti tokią įmonę, bet ir susikurti. Norint gauti socialinės arba neįgaliųjų socialinės įmonės statusą, reikia įdarbinti mažiausiai keturis negalią turinčius asmenis. Tačiau tokiose socialinėse įmonėse įdarbinti neįgalieji kartais prasitaria, kad už sėdėjimą namie ir nesirodymą akyse jie gauna visą arba pusę jiems ant popieriaus užrašytos algos.

"Oficialių neįgaliųjų skundų nesame gavę. Žmonės nesiskundžia, nes gauna pinigus už tylėjimą. Tačiau jie neretai papasakoja, kad yra įdarbinti, bet iš tikrųjų nedirba", – neslėpė Lietuvos žmonių su negalia sąjungos teisininkas Valdemaras Bagdonavičius. Pasak jo, tokių neoficialių "pasigyrimų" buvo padaugėję prieš porą metų.

Jam pritarė ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Sigitas Armonas. Jo vadovaujama sąjunga yra kelių socialinių įmonių steigėja."Didžioji dalis dirbančių ir norinčių dirbti neįgalių žmonių Lietuvoje dirba tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitose bendrovėse, kurios neturi ir nesiekia socialinės įmonės statuso. Socialinėse įmonėse dirba labai maža dalis neįgaliųjų", – sakė S.Armonas.

O paklaustas, kam tuomet reikalingas socialinės įmonės statusas, pašnekovas atšovė: "Tai yra didelis verslas."

Viešųjų pirkimų milijonai

Ir S.Armonas yra visiškai teisus. Pagal įstatymą perkančios organizacijos per metus ne mažiau kaip 5 proc. supaprastintų viešųjų pirkimų turi atlikti iš socialinių įmonių. Nesunku apskaičiuoti, kad socialinės įmonės gali pretenduoti į valstybės užsakymus iki pusės milijardo vertės.

Neoficialiai pasakojama apie tokią ypač paplitusią verslo schemą: tam tikros esą socialines įmones vienijančios organizacijos siūlosi būti tarpininkėmis dalyvaujant supaprastintuose viešuosiuose konkursuose, bet už laimėjimą reikalauja atiduoti net iki 30 proc. projekto vertės.

Tačiau tuo tarpininkų paslaugos gali ir nesibaigti. Mat konkursą laimėjusiai socialinei įmonei pačiai visai nebūtina atlikti numatytus darbus. Tai yra tie patys tarpininkai gali padėti perduoti projektą vykdyti sveikiems verslininkams ir darbuotojams. Oficialiai konkursą laimėjusi įmonė taip pat neliks nuskriausta – jai atiteks tam tikras procentas už vargus.

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, supaprastintų viešųjų pirkimų iš socialinių įmonių vertė pernai, palyginti su 2009 m., išaugo dvigubai. Tiesa, 5 proc. šis rodiklis dar nepasiekė, bet sumos vis tiek įspūdingos. 2010 m. supaprastintų pirkimų iš socialinių įmonių vertė siekė 61,3 mln. litų ir sudarė 0,56 proc. bendros per metus vykdytų viešųjų pirkimų vertės (10,8 mlrd. litų).

Gviešiasi ES pinigų

Dar viena tiksinti bomba – ES pinigai. Mat socialinės įmonės gali gauti valstybės ir ES pagalbą bei subsidijas. Kad tuo pasinaudos apsukrūs verslininkai, o tikrosios socialinės įmonės liks be finansavimo, ypač baugina."ES pinigai socialinių įmonių paramai šiemet dar negauti, valstybė jau naudoja 2011 m. ketvirto ketvirčio socialinėms įmonėms remti skirtas lėšas iš šalies biudžeto. Neįsivaizduoju, ką darys valstybė", – baiminosi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas S.Armonas.

Pasak jo, bet kokiu atveju labiausiai nukentės tikrosios socialinės įmonės, kuriose neįgalieji dirba fiziškai, o ne tik dokumentuose.