Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės "Nordea" bankas Lietuvoje "Nordea Bank Lietuva" pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 5,35 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Atitinkamu laikotarpiu pernai buvo fiksuotas 6,53 mln. litų nuostolis.

"Nordea Bank Lietuva" pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 48,21 mln. litų veiklos pelno prieš mokesčius ir atidėjinius paskoloms – 50,2 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.

Atidėjiniai paskoloms pakoregavo banko veiklos rezultatą. Iš viso per pirmąjį šių metų pusmetį suformuoti 42,86 mln. litų atidėjiniai potencialiems paskolų nuostoliams padengti.

Banko turtas 2010 m. birželio 30 d. siekė 7,96 mlrd. litų. Bendras paskolų portfelis antrąjį šių metų ketvirtį išliko beveik nepakitęs, lyginant su šių metų pirmuoju ketvirčiu jis traukėsi 1,1  proc. Tam įtakos turėjo 3,3 proc. sumažėjusios paskolos juridiniams asmenims. Tuo tarpu paskolos fiziniams asmenims didėjo 2,4 proc. Būsto paskolų portfelis banke per metus padidėjo 12,6 proc., jis šiuo metu siekia 2,2 mlrd. litų. "Nordea Bank Lietuva" ir toliau išlieka rinkos lydere naujų būsto paskolų rinkoje.

“Vartotojų pasitikėjimas ir mažmeninės prekybos įmonių apyvartos didėjimas pastaraisiais mėnesiais leidžia daryti prielaidą, kad Lietuvos vidaus rinka pradeda iš lėto stabilizuotis. Lietuvos namų ūkiai yra mažiau įsiskolinę nei Latvijoje ir Estijoje. Paskolos, tenkančios namų ūkiams siekia 30 proc. metinio BVP Lietuvoje, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – 50 proc. Tai reiškia, kad Lietuvoje žmonės gali skirti kiek daugiau pinigų vartojimui, nei mūsų kaimynai, kurie didesnę pinigų sumą turi skirti savo kreditiniams įsipareigojimams dengti. Teigiamai nuteikia ir tai, kad gyventojai pradeda aktyviau skolintis, nors didesniam atsigavimui vis dar neigiamos įtakos turi iki gegužės nuolat didėjęs nedarbas”, - teigia Inga Skisaker, “Nordea Bank Lietuva” generalinė direktorė.

Pasak banko vadovės, daugelis Lietuvos įmonių vis dar atsargiai vertina investicinius projektus. Nors mažėjančios kainos kartu su smunkančiais darbo užmokesčiais didina mūsų šalies konkurencingumą, ypač eksporto srityje, tačiau neprisideda prie vidaus vartojimo augimo, todėl į vidaus rinką orientuotų įmonių atsigavimas yra vangus. Eksportuojančios įmonės jau dabar pradeda rodyti atsigavimo ženklus.