Lietuvos komerciniai bankai pernai patyrė beveik 3 mlrd. litų nuostolių. Tačiau centrinio banko vadovas Reinoldijus Šarkinas tikina, kad tai – neblogi rezultatai ir bankai esą buvo tinkamai pasiruošę sunkmečiui.

Problemų neįžvelgė

Praeitų metų trečio ketvirčio pabaigoje Lietuvos komerciniai bankai buvo sukaupę beveik 1,4 mlrd. litų nuostolių, o šių metų sausio pradžioje jie siekė beveik 3 mlrd. litų. Taigi vien per tris paskutinius 2009-ųjų mėnesius nuostolių kupra padvigubėjo. Tačiau ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje R.Šarkinas pabrėžė, kad visi bankai vykdė veiklos riziką ribojančius normatyvus ir jokių bėdų nekilo.

"Bankų sistema veikė stabiliai, vyko kreditavimas, sukaupta pakankamai rezervų. Nepaisant sunkmečio ir šalies ūkio padėties, nė vienam bankui neprireikė nei Lietuvos banko, nei Vyriausybės pagalbos", – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Bankų įstatinis kapitalas per metus padidėjo milijardu litų ir sudarė 4,6 mlrd. litų. "Tai reiškia, kad nenusižengdami normatyvams bankai dar gali apie 50 proc. padidinti atidėjinius (blogosioms paskoloms – red. past.)", – sakė centrinio banko vadovas.

R.Šarkinas taip pat paneigė vis plačiau sklindančias kalbas, kad kai kurie mažesni šalies bankai turi rimtų finansinių bėdų ir esą vos geba vykdyti centrinio banko normatyvus: "Nėra tokios situacijos. Visi bankai veiklos rizikos normatyvus vykdo ir lieka nemažai rezervo. Taigi pagal rodiklius mažesni bankai dirba ne ką prasčiau už didžiuosius."

Reikia pinigų? Pinigų yra!

Paklaustas, kodėl kredito įstaigos taip nenoriai skolina verslui ir kodėl ES finansinių institucijų smulkioms ir vidutinėms įmonėms kredituoti skiriamos lėšos užsiguli bankuose, R.Šarkinas užtarė komercinius bankus ir pareiškė, kad šie veikiausiai neranda kam paskolinti pinigų.

Bankai pastaruoju metu neretai kaltinami ir tuo, kad nebevykdo savo misijos. Verslui paskolas gauti itin sunku, o gyventojams, nors mažėja tarpbankinės VILIBOR palūkanų normos, dar neprieinamos paskolos litais dėl didžiulių maržų.

Tačiau R.Šarkinas įrodinėjo, kad kreditai išduodami, tačiau patys gyventojai ir verslas nebenori tiek daug skolintis: "Neginu bankų ir nesakau, kad jie visi labai gerai kredituoja ūkį. Yra tokių, kurie labai sugriežtino paskolų teikimo sąlygas. Bet beveik kritusi ir paskolų paklausa, ji gerokai mažesnė, nei buvo. Kreditavimas vyksta – bankai pernai naujų paskolų išdavė daugiau kaip 6 mlrd. litų. Į skolinimąsi atsargiau žiūri ir gyventojai, ir įmonės. Jei paklausa būtų, bankai ją patenkintų, pinigų yra net daugiau, nei reikia."

Blogiausia – jau praeityje

R.Šarkinas taip pat pareiškė, kad sunkiausi laikai šalies bankams jau praeityje, ir 2010 m. daugelio iš jų veiklos rezultatai bus geresni nei pernai.

"Metų pradžioje bankai tikriausiai dar didins atidėjinius, tačiau ne tiek, kiek pernai", – prognozavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Pasak jo, gerėjant padėčiai šalies ūkyje turėtų didėti ir kreditavimo apimtis. Teigiamos įtakos turės ir mažėjančios tarpbankinės VILIBOR palūkanų normos, jos pamažu turėtų artėti prie EURIBOR palūkanų.

Tiesa, pastaruoju metu bankai didina įvairius paslaugų įkainius. Tad klientams už operacijas tenka mokėti vis daugiau.

Lietuvos bankas žarsto pelną

2008-aisiais rekordiniu pelnu – 519 mln. litų – gali girtis tik pats Lietuvos bankas.
"Lietuvos bankas gavo nemažą pelną – per visą egzistavimo laikotarpį, ko gero, didžiausią. Pelną visų pirma lėmė gerai valdomos užsienio valiutų atsargos – ši veikla yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis", – didžiavosi R.Šarkinas.

Pajamų padidėjimą esą taip pat lėmė ir taupiai naudojamos turimos banko lėšos.

Užpernai Lietuvos bankas uždirbo 364 mln. litų pelno – 42,6 proc. mažiau nei pernai. Pusę šios sumos (182 mln. litų) bankas pervedė į valstybės biudžetą. Beje, nuo šiol centrinis bankas valstybei turės atiduoti nebe 50, o 70 proc. gauto pelno. Tokioms Lietuvos banko įstatymo pataisoms gruodį pritarė Seimas.
_________________________________________________________________________________
Skaičiai ir faktai
Bankų turtas šių metų sausio 1 d. sudarė kiek daugiau nei 84 mlrd. litų. Per metus (palyginti su 2008 m.) jis sumažėjo 5,5 mlrd., arba 6,1 proc. Bankų nuostoliai sudarė 2,95 mlrd. litų.
Bendras bankų nuostolis pernai būtų dar didesnis ir siektų 3,64 mlrd. litų, jei didžiausio SEB banko pagrindinė akcininkė Švedijos SEB grupė papildomais įnašais nebūtų padengusi antrinio banko Lietuvoje nuostolių.
Pelningai 2008-aisiais dirbo 2 bankai ir 3 užsienio bankų skyriai, o likę 7 bankai ir 5 užsienio skyriai patyrė nuostolių.
Per praeitus metus iš viso buvo išduota 61,4 mlrd. litų paskolų. Tai 10,1 mlrd. litų, arba 14 proc., mažiau nei 2008 m. Labiausiai (14 proc.) sumažėjo įmonėms išduotų paskolų. Mažiausiai smuko būsto paskolų išdavimas – pernai jų išduota tik 2 proc. mažiau nei 2008 m.
Bankų specialieji atidėjiniai pernai padidėjo 3,9 mlrd. litų (5,5 karto) ir 2010-ųjų pradžioje siekė 4,8 mlrd. litų – 7,2 proc. visų išduotų paskolų. Didžioji dalis atidėjinių padaryta dėl privačioms įmonėms išduotų kreditų. Geriausia padėtis – būsto paskolų sektoriuje. Ten atidėjiniai siekia tik 1,7 proc.
Lietuvos banko statistika taip pat rodo, kad pernai gyventojai pinigų dar turėjo – jų indėliai padidėjo beveik 608 mln. litų, arba 2,5 proc.
Lietuvoje veikiantys bankai pagrindiniams bankams pernai pervedė apie 6 mlrd. litų. Jų įsipareigojimai pagrindiniams bankams dabar siekia 30,9 mlrd. litų.