„Seimo priimtos refinansavimo nuostatos veikia vienareikšmiškai – tokių apimčių būsto kreditų maržų peržiūrėjimo žemyn nėra buvę“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį teigė G. Šimkus, paprašytas įvertinti paskolų refinansavimo situaciją. 

„Bankai patys (imasi – BNS) refinansavimo (...), jie bando užbėgti kliento išėjimui iš banko – jeigu klientas turėjo viename ar kitame banke tam tikrą palūkanų normos maržą, pats bankas dirba su klientu, jam ją mažina, kad jis neieškotų alternatyvos kitur“, – tvirtino G. Šimkus.

Konservatorė, neseniai finansų ministrės kadenciją baigusi Gintarė Skaistė teigė sulaukusi daug žmonių nusiskundimų, kad bankai taiko skirtingą kainodarą naujoms ir refinansuojamoms paskoloms.

„Jeigu naujoms paskoloms siūlo tikrai mažesnę maržą, tai refinansuojamoms – vos ne tokią pačią, kaip ji buvo ir iš principo motyvacija žmonėms pereiti į kitą banką šiuo metu yra nulinė“, – pareiškė ji.

„Iš šono atrodo vos ne susitarimo (tarp bankų – BNS) klausimas“, – pridūrė parlamentarė.

(...) Iš principo motyvacija žmonėms pereiti į kitą banką šiuo metu yra nulinė.

G. Šimkaus teigimu, jeigu bankai nesiūlo klientams mažesnių palūkanų, vadinasi, turi priežasčių.

„Nesakyčiau žodžio susitarimas, reikėtų kviestis Konkurencijos tarybos atstovus, ir jie turėtų padaryti tam tikrą tyrimą“, – komitete teigė centrinio banko vadovas.

„Situaciją stebime, bet gal dar per anksti apibendrinimą padaryti. (...) Kai tik turėsime aiškesnė statistiką, išanalizuosime ją ir pateiksime rezultatus“, – pridūrė G. Šimkus. 

Nauja būsto paskolų refinansavimo tvarka nustato, kad paskolą suteikęs bankas privalo nemokamai pateikti duomenis kitam bankui, o žmonės gali refinansuoti paskolą iš esmės bet kada, nemokėdami išankstinio grąžinimo mokesčio. 

Naująją tvarką įteisinusios su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisos Seime priimtos pernai spalį.

LB duomenimis, pernai buvo persitarta dėl apie 8 proc. viso būsto paskolų portfelio.