Smarkiai pabrangę grūdai ir rapsai varo į neviltį biodegalų gamintojus, milijoninius nuostolius skaičiuojantys verslininkai prašo valstybės paramos - kitu atveju ketina nutraukti gamybą.

Biodegalų gamintojai kaltina ūkininkus, kad šie atsisako parduoti grūdus ir rapsus už anksčiau suderėtą kainą, verslininkai su žemdirbiais santykius ketina aiškintis teismuose, penktadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas".

Biodegalų gamintojai dar prieš metus už grūdus mokėjo perpus mažiau negu dabar. Augintojai pasirašė sutartis šiems metams, tačiau šiandien jų nesilaiko, nes kainos - jau kitos.

70 proc. bioetanolio savikainos sudaro grūdų kaina, bet bioetanolio, maišomo su benzinu, kaina beveik nesikeitė. "Negana to, valstybė sumažino subsidijas keletą kartų. Visame pasaulyje biodegalų gamintojai yra remiami, nes gamyba yra nuostolinga", - teigė bendrovės "Biofuture" pardavimų ir finansų direktorius Gediminas Kvaraciejus.

Užpernai valstybės subsidijos biodegalų gamintojams siekė 18 mln. litų. Šįmet jos sumenko iki 5 mln.

Pasak G.Kvaraciejaus, gamyklos brenda į vis didesnius nuostolius. Be to, gamintojai susiduria su aršia JAV gamyklų konkurencija, kuri rinkai gali pasiūlyti pigesnio etanolio.

Biodyzelino gamintojų padėtis taip pat išlieka sunki. Rapsų kaina per metus padidėjo ketvirtadaliu, tačiau iš jų gaminamo biodyzelino kaina nekilo.

Gamintojai mėgina įkalbinėti ūkininkus parduoti rapsus už suderėtą kainą. "Didžiausia problema, kad jie nesilaiko įsipareigojimų. Jeigu mes sutarėme kainą, tai reikia laikytis susitarimo. Mūsų ūkininkai baudų nebijo, tad problemą spręsime teismuose", - sakė biodyzelino gamyklos "Mestilla" prekybos ir logistikos vadovas Ramūnas Tinginys.

Lietuvos biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas sako, kad per metus biodegalų gamintojai vien tik gyventojų pajamų ir "Sodros" mokesčių sumoka 8 mln. litų.

Biodegalų plėtrą pristabdė valstybės sprendimas apmokestinti akcizais privalomus maišyti biopriedus.