Iki šiol buvo tik gąsdinama, kad Europos Sąjungos laukia karti ateitis, kai pasaulio investuotojai supras, kad finansinės problemos yra užklupusios ne tik Graikiją.

Šiandien visi teoriniai nuogąstavimai jau tapo realybe: iš Europos pradėjo trauktis pasauliniai investuotojai, rašo businessinsider.com vyr. redaktorius Henris Blodgetas.

Pasaulio skolintojai nusprendė, kad jiems geriau būti saugiems nei vėliau gailėtis. Jie jau pradėjo „ištraukinėti“ pinigus iš Europos.

Tai turėjo įtakos greitam skolinimosi kaštų augimui Europoje bei tarpbankinių skolinimosi palūkanų normų augimui.

Praėjusią savaitę Italijos skolinimosi palūkanos išaugo virš 7 proc. Ispanijos beveik pasiekė 7 proc.

„New York Times“ laikraštyje Nelsonas Schwartzas atskleidė dar keletą nerimą keliančių detalių: pavyzdžiui, „The Royal Bank of Scotland“ bei Olandijos pensijų fondai pastarosiomis dienomis aktyviai pardavinėjo Europos suverenias skolas.

Šį mėnesį Japonijos kompanija „Kokusai Asset Management“ nurašė apie 1 mlrd. JAV dolerių vertės Italijos skolos.

Businessinsider.com rašo, kad šiuo metu Europos bankuose vykstančios tarpbankinio skolinimosi problemos yra tokios pačios, kokios buvo kilę JAV 2007-2008 metais, po kurių kilo visą pasaulį apėmęs ekonomikos sunkmetis.

Šalims bei bankams, kurie gyvena iš pasiskolintų pinigų, investicijų pasitraukimas bus tolygus „deguonies ištraukimui iš kambario“.

Labiausiai neramina tai, kad sunku prognozuoti, kas laukia ateityje. Prisiminus 2008-2009 metų įvykius galima tik suprasti, kad didžiulės finansinės kompanijos gali sužlugti per vieną naktį.

Kol kas Europos vadovai vis dar neigia, kad yra finansinių problemų, o prognozuotojai stengiasi kuo labiau teigiamai vertinti ateities galimybes.

Daugiausia nerimo vis dar kyla dėl galimo euro likimo. Ar euras išliks, spręsis per artimiausius keletą metų.

Šiuo metu visi koncentruojasi galvodami apie laikinas gelbėjimo priemones, kurias siūlo Europos centrinis bankas. Šis planuoja įsikišti perpirkdamas milijardines Europos skolas taip sumažindamas palūkanų normas.

Tačiau šis sprendimas neišgelbės situacijos, nes yra laikinas. Kai kurie išvis abejoja, kad toks variantas padės susidariusioje situacijoje, nes Europos centrinis bankas negalės nuolat ir ilgai išpirkinėti valstybių skolų.