Internetinė prekyba tampa rimta konkurente tradiciniam apsipirkimui. Vos keliais mygtukų paspaudimais galite įsigyti viską – nuo lėkštės iki naujo virtuvės baldų komplekto. Tačiau pirkimas internetu gali sukelti rimtą psichologinę priklausomybę.

Pasak Lietuvos pašto operacijų tarnybos direktorius Roberto Gudavičiaus, per pastaruosius metus išaugo ne tik iš užsienio atkeliaujančių, bet ir iš Lietuvos siunčiamų siuntų skaičius.

„Elektroninė prekyba augančiam siuntų skaičiui įtakos tikrai turi. Lietuviai vis drąsiau naudojasi elektroninės prekybos paslauga, vis daugiau prekių atsisiunčiama paštu iš kitų šalių. Didžiojoje Britanijoje elektroninė prekyba labai išvystyta, dėl to dauguma siuntų atkeliauja būtent iš šios šalies“, - teigė R. Gudavičius. Be Didžiosios Britanijos, nemažai užsakinėjama ir iš Vokietijos, Airijos, Prancūzijos, Danijos.

Renkasi dėl žemesnių kainų

Ignas ir Milda – jauna vilniečių pora, tvirtinantys, kad jau kelis metus parduotuvėse perka tik maisto produktus. „Esu muzikantas. Pradėjau pirkti internete todėl, kad neradau Lietuvoje reikiamos įrangos muzikai kurti“, - apie tai, kaip susidomėjo elektronine prekyba portalui 1diena.lt pasakojo Ignas.

Netrukus prie jo prisijungė ir Milda. Ji teigė, kad niekada nemėgo parduotuvių, todėl džiaugėsi atradusi naują pirkimo būdą. „Kai sužinojau, kad galima apsipirkinėti internetu, ėmiau tuo labai domėtis. Galiausiai, vis daugiau ir daugiau pirkinių ieškodavau įvairiausiose svetainėse. <...> O priežastis paprasta – taip lengviau ir pigiau“, - teigė ji.

Anot jų, perpratus pirkimo skaitmeninėje erdvėje ypatybes, šis procesas ima atrodyti ypač lengvas: surandi prekę, sumoki ir po kelių dienų (priklauso, nuo to, iš kur siunti) jau turi pageidaujamą daiktą savo rankose. Be to, internete yra šimtai tūkstančių tinklalapių, kuriuose tikrai atrasi reikalingą daiktą kur kas pigiau nei parduotuvėje.

„Pavyzdžiui, mėgstu gerą avalynę, o firminiai ir kokybiški sportbačiai Lietuvoje labai daug kainuoja. Žinau gal dešimt tinklalapių, kur galiu išsirinkti originalią „Nike“, „Adidas“ ir pan. produkciją už kelis kartus mažesnę kainą“, – teigė Ignas.

Tiesa, pirmi elektroniniai apsipirkinėjimai gali būti nelabai malonūs – baiminamasi, kad prekė netiks arba bus nekokybiška. „Baisu tik pradžioje. Jeigu perki iš gerų tinklalapių, kuriose tiksliai surašytos visos prekės charakteristikos, tikrai nenusivilsi“, - ramina Milda.

Vystosi priklausomybė

Tačiau lengvai pasiekiamos prekės, platus asortimentas ir kur kas mažesnės kainos nebūtinai yra pliusas. Neramina klausimas, ar elektroninė prekyba skatina aklą vartojimą ir gali išsivystyti į priklausomybę?

„Aš negaliu nepirkti. Blogiausia, kad perku ne todėl, kad reikia, o todėl, kad, pavyzdžiui, sėdint prie kompiuterio pasidarė nuobodu”, - prasitarė Milda. Su ja sutinka ir Ignas. „Kai išleidžiu pinigus tiesiog paspausdamas „Mokėti“, kažkodėl atrodo, kad išleidžiu mažiau... Tai yra, jeigu parduotuvėje paprasti vasariniai šortai kainuotų 200 litų, tikrai jų nepirkčiau... O jeigu pamatau 50 svarų, net nepagalvoju, kad tai yra daug”.

Pasirodo, priklausomybė nuo pirkimo internetu yra reali. Ir ši liga gali tapti tokia pat pavojinga, kaip ir bet kokia kita priklausomybė: ji ardo šeimas, kai kurie net atsiduria kalėjime.

Internete vartotojai susikuria iliuziją, kad neišleidžia pinigų arba išleidžia kur kas mažiau nei iš tikrųjų. „Pirkėjui atrodo, kad jis leidžia netikrus pinigus. Jeigu pasiduosite šiam jausmui, galite įsivelti į rimtas problemas“, - teigė Meressa Hecht Orzack, priklausomybės ligų nuo kompiuterio ligoninės JAV įkūrėja.

Kaip narkomanui reikia narkotikų, taip priklausomybe sergančiam pirkėjui reikia pirkimo malonumui pajausti. Ši problema ypač opi Vakarų šalyse – per metus elektroninei prekybai išleidžiamos sumos didėja net dešimtimis kartų. Amerikos psichologų asociacijos teigimu, 6 proc. visų interneto vartotojų gali būti priklausomi nuo elektroninės prekybos.

Nemalonumų galima išvengti. Pirkti būtina atsakingai: žinokite savo ribas ir ypač – finansines galimybes.

Pelnas aferistams

Proga greitai užsidirbti internete vilioja apgavikus. Sukčiai čia gali ištuštinti žmogaus banko sąskaitą ir nepalikti jokių pėdsakų.

Aferistai dažniausiai susikuria fiktyvias interneto svetaines, kuriose pelnosi iš patiklių vartotojų. Apgauti pirkėjai skundžiasi. Kartais bylos pasiekia net kriminalinę policiją, tačiau nusikaltėlių taktika būna gerai apgalvota ir šimtus kartų išbandyta, todėl teisėsauga tampa bejėgė.

Baimė pakliūti į sukčių pinkles, žinoma, nuo pirkimo internetu atgraso vis daugiau žmonių. Tačiau kaip ir perkant „gyvai“, taip ir skaitmeninėje erdvėje, užtenka vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis.

- Niekas nedalija prekių nemokamai. Dažnai pasitaiko situacijų, kai žmogus atsisiunčia „nemokamą“ prekę, o vėliau „pardavėjas“ iš jo reikalauja pinigų už tam tikrą susijusią paslaugą.

- Prieš pirkdami, paieškokite daugiau informacijos apie kompaniją ir konkretų tinklalapį – sužinokite atsiliepimus ir t.t.

- Rimtose svetainėse paprastai detaliai būna surašytos jūsų teisės ir galimybės grąžinti prekes.

- Užsakydami prekę privalote gauti pirkimo sutartį ir visą užsakymo informaciją su unikaliu užsakymo numeriu.

- Nelaikykite tinklalapio patikimu tik todėl, kad jis atrodo profesionaliai sutvarkytas, o darbuotojai mandagiai bendrauja.

- Pardavėjas neturi teisės iš jūsų reikalauti slaptažodžių, banko kortelių numerių ar kitos asmeninės informacijos.

- Atsiskaitymo būdas taip pat svarbus. Atidžiau pasidomėkite kompanijomis, kurios reikalauja pinigus pervesti per „Western Union“ ar perduoti per privačius kurjerius. Dabar vis populiaresnė tampa „Paypal“ mokėjimo sistema. Ji yra ne tik saugi, bet ir paprasta – užtenka suvesti slaptažodį, paspausti „mokėti“ ir prekė – jūsų. Be to, iškilusius nesklandumams (tiek Lietuvoje, tiek ES, tiek visame pasaulyje) galite lengvai išspręsti ir sistemos viduje.

Dokumentus atstoja rekomendacijos

Retas internetinis forumas dabar apsieina be vadinamųjų tarpininkų skelbimų - žmonių, kurie užsako prekes internetu, dažnai pridėdami papildomą paslaugos mokestį.

„Internetu perku jau ketverius metus. Žinau šimtus tinklalapių, kur ieškoti tam tikrų daiktų. Kai prieš metus viename portale pamačiau, kad žmonės ieško pagalbos ir patarimų perkant, ėmiau siūlytis jiems padėti“, - portalui 1diena.lt pasakojo tarpininkė Aušra N. (pašnekovės prašymu, vardas pakeistas).

Pasak Aušros N. norinčių užsisakyti prekių netrukus atsirado vis daugiau ir daugiau. Dabar jos nuolatinių klientų ratą jau sudaro nemažai žmonių. Tačiau ar pirkėjams nebaisu būti apgautiems? Juk tarpininkai dažnai neturi jokių dokumentų, tai – paprasti žmonės, sutikti internete.

„Per metus mano duomenų ar kokio kito įrodymo, kad nesu aferistė paprašė, gal trys žmonės“, - teigė Aušra N. Pasirodo, daugelis užsakovų patikimumo garantu laiko svetainėse paliekamus atsiliepimus apie tarpininką,

Tarpininkavimas užsakinėjant prekes internetu atneša dvigubą naudą. Pirma, visos didžiosios kompanijos nuolatiniams klientams siūlo įvairias nuolaidas ir lojalumo programas. Tad jeigu asmuo dažnai užsakinėja savo vardu, jam kompanija galiausiai suteikia nuolaidų. Antra, tarpininkas gali nemažai užsidirbti. „Aš padedu nemokamai, nes pati daug užsakinėju. Paprastai tarpininkų antkainis būna apie 10-12 proc. nuo bendros užsakymo sumos. Niekas nenori dirbti už dyką. <...> Tie, kurie turi dar daugiau užsakovų, gali laisvai save išlaikyti“, - tęsė Aušra N.

Kokia tarpininkavimo ateitis? Ar gali tai peraugti į naują verslo formą? „Nemanau, kad žmonėms dar ilgai reikės tokių paslaugų. Internete pilna informacijos ir patarimų, kaip pirkti, ir jos vis daugėja. Be to, tarp giminaičių taip pat yra patyrusių pirkėjų, kurie padeda nemokamai. Tarpininkai reikalingi pradžioje, nes elektroninė prekyba Lietuvoje tik įgauna pagreitį. Vėliau žmonės jau patys mokės tai padaryti.“, - paklausta apie tarpininkavimo ateitį teigė Aušra N.