Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ekonomikos klausimais Nerijus Udrėnas stebisi protestais prieš skalūnų dujų žvalgybą Lietuvoje ir teigia manantis, kad dalis žmonių sąmoningai klaidinami.

„Darytina išvada, kad dalis paprastų žmonių yra suklaidintų, jų emocijomis diriguoja savanaudiškų ir siaurų tikslų vedini žmonės“, - Žinių radijui antradienį sakė N.Udrėnas.

Jo vertinimu, pastarajame pikete žmonės „protestavo prieš Lietuvos gerovę, galimybę tapti turtinga šalimi, panašiai kaip Norvegija“.

„Keista, kai niekas neprotestuoja, kai žino, kad dujų kainų formulės pakeitimai “Gazprom„ ir “Lietuvos dujų„ lėmė, kad Lietuvos vartotojai permokėjo 5 mlrd. litų, o protestuoja tiesiog prieš žvalgybos galimybę, kad sužinotumėme, kas darosi mūsų gelmėse“, - sakė N.Udrėnas.

Šiuo atveju prezidentės patarėjas minėjo Lietuvos ieškinį Stokholmo arbitraže prieš vienintelį dujų tiekėją Lietuvai Rusijos koncerną „Gazprom“ dėl 5 mlrd. litų permokos, kuri, Lietuvos atstovų teigimu, atsirado pakeitus dujų kainos formulę.

N.Udrėnas taip pat atkreipė dėmesį, kad dujos laikomos gana švaria energijos rūšimi.

„Keista matyti kartais vadinamuosius žaliuosius, kurie kovoja prieš taršą ir klimato kaitą, nors kaip tik dujos yra laikomos mažiau taršiu kuru ir leis Europoje geriau kovoti su CO2 išmetimais ir klimato kaita“, - kalbėjo prezidentės patarėjas.

Jo teigimu, taip pat stebina, kad „vadinamieji žalieji nesipiktina augančiu automobilių parku“, kuris prisideda prie taršos.

Lietuvos Vyriausybė pavasarį turėtų apsispręsti, ar leisti JAV energetikos kompanijai „Chevron“ atlikti skalūnų dujų žvalgybą Vakarų Lietuvoje.

Skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos rėmėjai tikina, kad tai gali padėti Lietuvai užsitikrinti energetinį savarankiškumą ir paskatintų investicijas šalyje. Lietuvos mokslininkai mano, kad Lietuvoje gali būti nuo 30 iki 50 mlrd. kubinių metrų išgaunamų skalūnų dujų. Iš Rusijos per metus importuojama apie 3 mlrd. kubinių metrų dujų.

Tačiau oponentai atkreipia dėmesį į prieštaringai Europoje vertinamą skalūnų dujų gavybos procesą - hidraulinį uolienų plėšymą, ir sako nuogąstaujantys, jog tai gali pakenkti aplinkai.

Tuo metu, suskystintų gamtinių dujų terminalas Lietuvai išlieka strateginis projektas, o dujų jungtis į Lenkiją taip pat būtų naudinga, tačiau jos statyba užtruks kiek ilgiau, antradienį pareiškė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas.

Taip Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politinės grupės vadovas Nerijus Udrėnas teigė, paklaustas apie Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio (Radoslavo Sikorskio) pastabas, esą Lietuvai reikėtų pasirinkti vieną iš dviejų projektų.

Pasak N.Udrėno, Lietuva iki 2014 metų pabaigos įrengs dujų terminalą, kad turėtų „realų pasirinkimą ir nebūtų šantažuojama vienintelio dujų tiekėjo“ - Rusijos koncerno „Gazprom“.

„Terminalas bus pastatytas, tai yra strateginis uždavinys, o dujų rinkos tolesnei integracijai būtų labai gerai, kad atsirastų Lietuvos - Lenkijos ir Suomijos - Estijos jungtys, bet tai šiek tiek vėlesnio laikotarpio projektai“, - sakė prezidentės patarėjas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis buvo numatyta dar „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartyje prieš dešimtmetį. Šiuo metu dėl šio projekto atliekama galimybių studija.

Žurnalo IQ kovo mėnesio numeryje paskelbtame interviu R.Sikorskis pareiškė manantis, kad „neverta Lietuvoje tiesti ir šios linijos, ir statyti suskystintųjų dujų terminalo“.

„Abu projektai neatsipirks. Čia jau lietuvių apsisprendimo klausimas, ką jie pasirinks“, - sakė R.Sikorskis.