Darbdavys ir toliau negalės atleisti darbuotojo be priežasties ir nesilaikant jokių įspėjimo terminų, bet išmokant dvigubai didesnę nei priklausytų išeitinę pašalpą.

Seimas penktadienį palaikė Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą nepritarti Vyriausybės rekomendacijai dar labiau liberalizuoti atleidimo iš darbo sąlygas ir po svarstymo pritarė Darbo kodekso pataisoms: už balsavo 57 Seimo natriai, prieš - 7, o susilaikė 20 parlamentarų.

Galutinai dėl pataisų Seimas apsispręs po Joninių.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas prognozavo, kad priėmus pataisas, net ir atsisakius daugiausia diskusijų sukėlusio siūlymo, jos būsiančios papildomas veiksnys įsibėgėjusiai emigracijai.

"Tikrai darbo našumą, abejoju, ar padidins (pataisos - BNS). Yra problema Lietuvoje - turime du ūkio ministrus ir neturime socialinių reikalų ir darbo ministro. Todėl, kai svarstome socialinius klausimus, girdžiu apie ūkio problemas, o ne apie žmonių problemas," - piktinosi parlamentaras.

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis abejojo, ar pataisos "kažkiek padės sugrąžinti į darbo rinką žmonių": "Priešingai - išvis dar daugiau".

Kodekso pataisomis viršvalandžius siūloma skirti tik išimtinai, o kitais atvejais leisti juos tik darbuotojui raštiškai sutikus. Paliekami viršvalandžių apribojimai - ne daugiau kaip 4 valandas per dieną ir ne daugiau kaip 120 valandų per metus, o kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais - 180 valandų per metus.

Socialdemokratas Edmundas Jonyla tvirtino, kad viršvalandžių įteisinimas naudingas tik darbdaviams: "Tai neskatina naujų darbo vietų kūrimo, nes didinamas krūvis esamiems darbuotojams".

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas tvirtino, kad įteisinus viršvalandžius bus sudaromos sąlygos jų nebedirbti veltui.

"Ar teisinga šiandieninė situacija, kai žmonėms, net ir jiems dirbant viršvalandžius, neatlyginama už tai? Dirba po 12 valandų už minimalų atlyginimą, o čia - įteisinimas viršvalandžių ir sudarymas galimybių apmokėti sąžiningai už viršvalandžius", - aiškino ministras.

Taip pat pataisomis siūloma taikyti suminę darbo laiko apskaitą, o siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų įpareigoti darbdavį į atsiskaitymo lapelius įrašyti informaciją apie darbuotojo dirbto laiko trukmę ir atskirai nurodyti viršvalandžių trukmę.

Projekte taip pat siūloma suteikti teisę kolektyvinėse sutartyse numatyti darbo grafiko paskelbimą ne vėliau kaip prieš savaitę ir nustatyti, kad esant suminei darbo laiko apskaitai darbo grafikai paskelbiami viešai.

Pataisomis siūloma įteisinti galimybę laikinai, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams, sudaryti terminuotas darbo sutartis naujai įsteigtose darbo vietose. Numatomi ir "saugikliai" - tokias sutartis būtų galima sudaryti tik po pataisų priėmimo įsteigtoms naujoms darbo vietoms.

E.Jonylos teigimu, tokia tvarka psichologiškai labai slėgs darbuotojus, kurie visą laiką būtų laikini: "Taip daroma pas mūsų kaimynus baltarusius, kur absoliuti dauguma darbuotojų dirba tokiomis sąlygomis".

Taip pat pataisomis siekiama įteisinti šakinių streikų skelbimą.

Priimti sprendimą skelbti tokį streiką galėtų šakos profesinių sąjungų organizacija, aptarusi tai su Trišale taryba.

Dėl kitų streikų siūloma palikti galioti dabar esančią tvarką, nors Vyriausybė inicijavo jos pakeitimus.

Dabar streikas skelbiamas, jeigu šiam sprendimui slaptu balsavimu pritaria daugiau kaip pusė įmonės ar jos padalinio darbuotojų.