Beveik 40 Lietuvoje gyvuojančių šeimynų gauna pranešimus apie jų likvidavimą.

Dalis globėjų tai vertina kaip bandymą atimti iš jų kone savais vaikais tapusius globotinius.

Kaip rašo "Lietuvos žinios", Panevėžio rajono Teberešiškių kaime gyvenantys Gražina ir Vidantas Grigaliūnai vieni pirmųjų Lietuvoje įsteigė šeimyną. Joje išaugo 30 tikrųjų tėvų paliktų vaikų, šiuo metu Grigaliūnai globoja 10 vaikų. Būtent jiems daug nerimo sukėlė žinia, kad G.Grigaliūnienei, kurią vaikai vadina tiesiog mama, įteiktas įspėjimas apie šeimynos likvidavimą, kitaip tariant, apie moters atleidimą iš darbo.

G.Grigaliūnienė teigė, kad sutartis dėl vaikų globos su ja nutraukiama nesuteikiant garantijų, jog šiai šeimynai bus leidžiama toliau gyvuoti. "Tai, kad įspėjime rašoma, jog gausiu išeitinę kompensaciją ir išmoką už nepanaudotas atostogas, leidžia manyti, kad šeimyna ardoma", - įsitikinusi moteris.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys aiškino tiesiog vykdantis Šeimynų įstatymą. Jame nurodyta, kad savivaldybės privalo likviduoti jų teritorijose įsikūrusias šeimynas, paskui vaikų globėjai turi patys įregistruoti privačią globos įstaigą. Anot V.Žiurlio, šeimynai tapus privačia įstaiga, savivaldybė iš jos "gali toliau pirkti vaikų globos paslaugas".

Kad Panevėžio rajono savivaldybės administracija elgiasi tinkamai, neabejoja Lietuvoje gyvuojančių 39 šeimynų klausimus kuruojantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Vaikų ir jaunimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Černiauskas. Anot jo, kiekviena šeimyna, gavusi pranešimą apie jos likvidavimą, privalo raštu kreiptis į konkrečios savivaldybės administraciją, kad ši jai leistų naujai įsisteigti. SADM atstovas netiesiogiai patvirtino globėjų nuogąstavimus, kad savivaldybės gali ir nepanorėti, jog jų teritorijoje tebegyvuotų konkrečios šeimynos. Tam esą vietos valdžiai tereikės pateikti atitinkamų argumentų. Juos bus galima skųsti teismui.