Sertifikatais pažabos švaistomą energiją Pereiti į pagrindinį turinį

Sertifikatais pažabos švaistomą energiją

2013-01-07 15:07
Sertifikatais pažabos švaistomą energiją
Sertifikatais pažabos švaistomą energiją / Shutterstock nuotr.

Siekiant tausoti aplinką ir taupyti energiją, šiemet gyvenamiesiems pastatams imtasi taikyti griežtesnes normas. Kokie pokyčiai laukia gyventojų ir nekilnojamojo turto (NT) vystytojų?

Nauja tvarka būtina

Nuo šių metų sausio 9 d. šalyje įsigalios Statybos įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos be išlygų bus privaloma sertifikuoti parduodamus ir nuomojamus butus. Taip tikimasi surinkti informacijos apie esamus šalies statinius ir parodyti, kaip Lietuva pasiruošusi įgyvendinti griežtas ES direktyvas dėl naujų ir renovuojamų pastatų energinio naudingumo.

Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktorius Robertas Encius pabrėžė, kad energijos suvartojimas Lietuvoje, palyginti su kitomis šalimis, yra gana didelis. Anot jo, šiuo metu pastatuose gyventojai suvartoja 40 proc. visos energijos. „Svarbu žiūrėti visą pastato gyvenimo ciklą. Kaip neapsimoka pirkti labai pigaus automobilio, kuris vartoja labai daug degalų, taip svarbu įvertinti ir pastato energijos suvartojimą, o ne vien, pavyzdžiui, būsto įsigijimo vertę“, – sakė jis.

Efektyviausias būdas pagerinti senų pastatų energinį naudingumą, kaip pabrėžė Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vyriausioji specialistė Lina Balčiūnienė, yra daugiabučių modernizavimas.

Renovuojant daugiabučius nustatyti minimalūs reikalavimai dėl energinio naudingumo: namas turi pasiekti mažiausiai D klasę.

Naujiems pastatams šiuo metu taikomas minimalus energinio naudingumo reikalavimas yra C klasė. Tačiau Lietuvoje nuo 2014 m. visi naujai statomi pastatai turės atitikti B klasę, nuo 2016 m. – A klasę, o nuo 2018 m. A+ klasę. Nuo 2021 m., kai būstai privalės atitikti A++ klasę, jie energijos beveik nenaudos.

Mokėti daugiau nepasiruošę

Statybos produkcijos sertifikavimo centro duomenimis, iš šiuo metu registruotų 1846 atskirų butų ir daugiabučių sertifikatų energinio naudingumo B klasė patvirtinta 520-iai šių būstų, tai sudaro 28 proc. A klasę atitinkančių pastatų šalyje yra labai nedaug, vos 8–9 proc.

Licencijuotas BREEAM tarptautinis vertintojas Evaldas Savickis pabrėžė, kad rinkos situacijos nereikėtų spalvinti juodomis spalvomis. Anot jo, šiuo metu daugiausia statoma B klasę atitinkančių gyvenamosios paskirties pastatų.

E.Savickis pripažino, kad norint pastatyti aukštesnės klasės pastatą NT įmonėms reikia papildomų investicijų. O rinkoje nesama daug pirkėjų, galinčių papildomai už tai mokėti. Atsižvelgdami į tai, NT vystytojai stato minimalius nustatytus reikalavimus atitinkančius namus.

„Tačiau jau esama įmonių, kurios stebi rinką, rengia aukštesnės klasės pastatų projektus, analizuoja, kiek daugiau tokie projektai pareikalauja lėšų“, – pridūrė pašnekovas.

Anot jo, aukštesnės klasės būstų statybai reikia nuo 8 iki 20 proc. daugiau investicijų. Tačiau E.Savickis teigė negalįs atsakyti, kiek aukštesnės klasės būstas gyventojams brangesnis.

Pašnekovas taip pat patikino, kad pirkdami būstą gyventojai jau sąmoningesni – žinodami būsimus reikalavimus jie renkasi bent B klasę atitinkančius namus: „Tam, kad ateityje neprarastų investicijų, gyventojai daugiau investuoja jau dabar. Juk sertifikatas turbūt bus vienas pagrindinių sėkmingo būsto pardavimo veiksnių.“

Sulaukia statytojų pasipriešinimo

Statinių energinio efektyvumo reikalavimai griežtinami pamažu, kad rinkos dalyviai spėtų prisitaikyti ir įgyti reikalingų žinių.

Tačiau Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius neslėpė, kad gyventojų pasipriešinimas dėl naujų reikalavimų galimas: „Visada naujos technologijos ir sprendimai sulaukia visuomenės pasipriešinimo. Bet statybos sektoriaus įmonės turi suprasti, kad kito kelio nėra, tik statyti arba rekonstruoti, norint maksimaliai sutaupyti pastato suvartojamos energijos. Jeigu automobilis ar net šaldytuvas turi techninį pasą, namas irgi turi turėti. Ypač, kai energijos suvartojimas Lietuvoje labai didelis.“

Jis apgailestavo, kad keliami minimalūs reikalavimai neretai suvokiami kaip siekiamybė ir čia sustojama.

Skaičiuojama, kad pastato sertifikavimas apytiksliai kainuos nuo 100 iki 300 litų. Taigi išdalijus šią sumą daugiabučiam namui vienam šeimos ūkiui mokėti teks keliolika litų. Kartu su sertifikatu žmonės gaus ir rekomendacijas – ką reikėtų pagerinti name, kur yra energijos nutekėjimas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra