Pramonininkai siūlo "Sodros" problemas spręsti mažinant nedarbą ir skatinant verslą. Esą grįžus į 2007-ųjų lygį, įstaigos deficitas išnyktų savaime. Vyriausybės atstovai teigia, kad jie tokios įtakos ekonomikai neturi, tad "Sodros" reformos neišvengiamos.

"Sodrą" skandina nedarbas

Antradienį surengtoje diskusijoje dalyvavę Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovai pastebėjo, kad jeigu šiandien Lietuvoje nebūtų apie 14 proc. siekiančio nedarbo lygio, tai "Sodros" biudžetas nebūtų didžiulio atotrūkio tarp įplaukų ir išlaidų. Prognozuojama, kad per šiuos metus Valstybinis socialinio draudimo fondas gaus apie 9,9 mlrd. litų pajamų, o jo išlaidos sudarys apie 12,7 mlrd. litų.

"Jeigu ne bedarbystė, tai jokių problemų "Sodroje" šiandien nebūtų. Jeigu nedarbo lygi padaryti iki 5-6 proc., tai "Sodra" šiandien gautų milijardus papildomų pajamų. Tai yra esminis klausimas", - sakė LPK prezidentas Bronislovas Lubys.

Pramonininkai akcentavo, kad bent dalis dabartinių "Sodros" sunkumų galėtų išsispręsti savaime, galbūt būtų galima atsisakyti kai kurių griežtų taupymo priemonių, jeigu Vyriausybė aktyviau spręstų bedarbystės mažinimo problemas.

Siūlo lankstesnius santykius

Pramonininkai abejojo, ar būtina mažinti ir taip nedideles lietuvių pensijas ir siūlė ieškoti būdų, kaip pagyvinti verslą, gamybą.

"Valstybė pradeda prarasti savo pareigas. Valstybė pradeda prarasti norą valdyti, būti valstybe, tarnauti piliečiams. Ir jeigu kur nors galima atimti, tai reikia būtinai ir atimti", - Vyriausybės mokesčių politiką kritikavo B.Lubys.

Pramonininkai taip pat piktinosi reikalavimu darbdaviui mokėti už pirmąsias septynias ligos dienas, siūlymu nelaimingų atsitikimų darbe draudimą patikėti privačioms bendrovėms. Vietoje to, LPK viceprezidentas Jonas Guzavičius siūlė skatinti lankstesnius ir skaidresnius darbo santykius.

"Leiskite laikinai priimti darbuotoją nuolatiniams darbams. Dabar darbdaviai bijo priimti darbuotojus, nes sunku juos atleisti. "Sodros" įmokų surinkimą taip pat padidintų, jei viešuosiuose pirkimuose dalyvautų tik tos įmonės, kurios dirba legaliai ir, pavyzdžiui, darbuotojams moka 40 ar 60 procentų vidutinio atlyginimo", – kaip kovoti su nedarbu siūlė LPK viceprezidentas Jonas Guzavičius.

Vis dėlto "Sodros" reformos siūlymus pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audronė Morkūnienė pastebėjo, kad kai 2007 metais Lietuvoje buvo rekordiškai mažas nedarbo lygis, tai apie jokių reformų poreikį kalbėta nebuvo. Jos nuomone, Vyriausybės galios daryti poveikį šalies ekonomikos krypčiai yra ribotos ir net labai norėdama, ji negalėtų šalies grąžinti į prieš kelis metus buvusius laikus.

Trys Vyriausybės darbo grupės šiuo metu rengia pasiūlymus dėl to, kaip mažinti nedarbą, skatinti naujų darbo vietų kūrimą ir liberalizuoti darbo santykius.

Kas spręs, kiek išleisti?

Diskusijoje taip pat kalbėta, kad prieš kelis metus "Sodros" išmokas pradėjus didinti kartu su kylančia ekonomika buvo padaryta klaida. Pasak kito LPK viceprezidento Gedimino Rainio, reformuojant "Sodrą" turi būti užtikrinta, kad ateityje bus išvengta politinio ciklo įtakos.

"Sodra" kažkada buvo skolose, po to iš tų skolų išėjo, sukaupė 1,5 mlrd. litų ir dar neįsibėgėjus krizei visas rezervas buvo išnaudotas. Labai didelė dalis pajamų priklauso nuo ekonominio ciklo, ekonominio pakilimo metu įplaukų daug, krizės metu jų smarkiai sumažėja, o "Sodros" išlaidos išlieka stabilios, todėl jos turi būti formuojamos nepriklausomai nuo ekonomikos ciklo" , - aiškino G.Rainys.

Jam antrino ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys, kurio nuomone sprendimus dėl "Sodros" išlaidų reikėtų patikti ne Vyriausybei, o Trišalei tarybai, kurioje nuomonę galėtų išsakyti ir valdžios atstovai, ir darbdaviai, ir profsąjungos. Jo nuomone, "Sodros" biudžetą neišvengiamai teks ateityje sujungti su valstybės biudžetu, o tada spręsti, kam skirti daugiau pinigų – sočiai senatvei ar kitiems valstybės poreikiams.

Beje, R.J.Dagiui didžiausią susirūpinimą kelia prastėjanti šalies demografinė padėtis ir mažėjantis mokančiųjų "Sodros" įmokas skaičius. "Skaičiuojama, kad 2050 metais bus 2,5 mln. gyventojų. Su tokiu išmirštamumu, ką nori, gali fantazuoti, tačiau jokia sistema neišlaikys" – sakė jis.

Seimo nario nuomone, 2006-2007 metais sukūrusi palankią motinystės (tėvystės) išmokų sistemą, valstybė žengė teisingu keliu, iš kurio dabar nereikėtų išklysti, mat gimstamumas pastaraisiais metais šalyje ėmė didėti. "Gerai veikiančio automobilio taisyti nereikia, tobulinti visada galima, tačiau remontuoti iš esmės nereikėtų", - apie siūlymus keisti motinystės (tėvystės) išmokų tvarką kalbėjo R.J.Dagys.

Ilginti pataria nuosaikiai

Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas Lazutka teigė palaikantis pramonininkų nuomonę, kad pirmiausiai turėtų būti sprendžiamos bedarbystės problemos.

"Iš nedarbo kyla visos kitos socialinės problemos, tačiau lengva pasakyti, sunkiau padaryti. Tų priemonių kažkokių neišgalvosi, jos bendros, kaip ir visame pasaulyje – darbo vietų kūrimo skatinimas, esamų darbo vietų išlaikymas", - teigė jis.

Mokslininkas sutinka, kad pensijos amžių reikia ilginti, tačiau tai turi būti daroma labai nuosaikiai ir pasibaigus krizei. "Užtektų po mėnesį per metus, o ne po pusmetį, nes jeigu tai bus daroma dideliais šuoliais ir greitai, gali dar padaugėti darbo neturinčių ir be pragyvenimo šaltinio likusių žmonių", - argumentavo R.Lazutka.

Jis taip pat nesutiko, kad Lietuvoje realus pensijinis amžius yra gerokai trumpesnis negu kitose ES valstybėse.

"Pagal įstatymą jis trumpesnis, tačiau tyrimai rodo, kad Vakarų valstybėse žmonės iki pensijos dirba tik metais ilgiau, o gyvena keleriais metais ilgiau negu lietuviai. Vadinasi, lietuviai didesnę dalį gyvenimo praleidžia dirbdami, todėl ilginant pensijos amžių, jų pensijoje praleidžiamas laikas dar labiau sutrumpės", - teigė R.Lazutka.

Pirmasis "Sodros" pertvarkos etapas (2011-2012 m.):

-Pensinis amžius didinamas iki 65 m. po pusę metų per metus vyrams ir moterims, jį suvienodinant;

-Naujos I ir II laipsnio valstybinės pensijos už nuopelnus nebeskiriamos, valstybinių pensijų gavėjų ratas nebeplečiamas, mokamos tik jau paskirtosios;

-Neįgaliųjų specialieji poreikiai priežiūrai (pagalbai) ir slaugai tenkinami ne mokant tikslines kompensacijas, o teikiant savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, šeimos narių socialines paslaugas, finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų;

-Peržiūrėti ir nuo 2012 m. keisti motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo sąlygas: leisti tėvams pasirinkti mokėjimo trukmę, išsaugant tokią pat bendrą išmokos sumą;

-Už pirmąsias 7 ligos dienas pašalpą moka darbdavys;

-Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų draudimo rūšį perduoti vykdyti privačioms draudimo įmonėms, kurios būtų labiau suinteresuotos kontroliuoti darbų saugą įmonėse;

-Socialinio draudimo įmokų surinkimas perduodamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, duomenų apie apdraustuosius administravimą paliekant VSDF valdybai.

Antrasis "Sodros" pertvarkos etapas:

-Nauja pensijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka;

-Nacionalinės pensijos įvedimas;

-"Sodros" biudžeto ir valstybės biudžeto sujungimas;

-Valstybinių pensijų pertvarkymas.