Pirmadienį Alytuje viešėjo žinomas makroekonomikos ekspertas, „Swedbanko” Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas. Jis atsakė į keletą „Alytaus naujienų” korespondento Gedimino Vaitekūno klausimų.

- Prasidėjus krizei 2008 metais buvo prognozuojama, kad ji truks dvejus metus, vadinasi, šiemet turi baigtis...

- Tikrąjį krizės veidą pamatėme 2009 metų pirmą ketvirtį, kai bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo neigiamas. Priminsiu, kad 2008 metų pabaigoje BVP dar buvo su pliuso ženklu. Recesiją paskelbėme praėjusių metų viduryje. Taigi, kaip sakėte, dveji metai dar nepraėjo.

Krizė Lietuvoje buvo gili, tačiau nespėjo įsismarkauti, galbūt todėl, kad prasidėjo vėliau negu Latvijoje ir Estijoje. Ir BVP kritimas pas mus buvo mažesnis negu kaimyninėse valstybėse. Lūkesčiai gerėja, šalies BVP pradeda augti. Atrodo, kad šių metų pabaigoje, kitų pradžioje krizė ims trauktis.

- Užsiminėte apie makroekonomikos rodiklių gerėjimą, tačiau mikroekonomikos lygyje, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių veikloje, žmonių kišenėse pagerėjimo tikrai nematyti.

- Makroekonomika yra suminė mikroekonomikos išraiška. Statistikos duomenys rodo, kad BVP jau nebekrinta, stabilizavosi. Šiemet pagal įvairias prognozes BVP pokytis svyruos apie nulį, bet tai nereiškia, kad paprastų žmonių kišenė šiemet pilnės. Tam, deja, nėra jokių prielaidų.

- Kodėl taip liūdnai prognozuojate?

- Pirmiausia tai lems augantis nedarbas. Nedarbas yra krizės pasekmė ir kaina, kurią visuomenė turi sumokėti už krizę. Ypač skaudi jaunų žmonių padėtis - maždaug trečdalis jų neturi darbo. Jaunimas išvažiuoja ir neskuba grįžti.

Toliau krinta žmonių disponuojamos pajamos. Atlyginimai šiemet trauksis dar 5-8 procentais. Privačiame sektoriuje atlyginimai pernai sumažėjo daugiau negu trečdaliu, o šiemet algos turėtų mažėti ir valstybiniame sektoriuje, tiesa, ne taip drastiškai. Vertėtų žinoti, kad vienas iš trijų darbuotojų šalyje dirba viešajame sektoriuje, likę du - privačiame. Taigi ekonominių prielaidų žmonių kišenei pilnėti šiemet dar nematyti. Dėl gyventojų perkamosios galios mažėjimo vidaus vartojimas šiemet dar gali nukristi 5 procentais. Užsienio šalyse padėtis jau pradėjo gerėti, bet pas mus kol kas taip nėra.

- Bankai sukandę dantis dalija kreditus verslui plėtoti. Verslininkai skundžiasi drakoniškomis palūkanomis. Prie nekilnojamojo turto burbulo pūtimo prisidėję bankai vengia skolinti gyventojams pinigų būstui įsigyti...

- Bankai kreditus dalija arba nedalija (juokiasi). Nemanau, kad bankų pinigai - vaistas suremontuoti sugriuvusią nekilnojamojo turto (NT) rinką. Taip, bankų kreditai prisidėjo prie NT kainų pūtimosi. Šiuo metu svarbu, kad NT atsigautų. Tai lems ir kainos - žmonės turi įpirkti būstą. Įvairiais vertinimais, būsto kainos krito 30-40 procentų. Jeigu kainos sumažėtų iki 45-50 procentų, tuomet atsirastų prielaidų rinkai atsigauti. Beje, žmonių psichologija per krizę pasikeitė. Gyventojai neskuba pirkti brangių pirkinių, tarp jų ir būsto. Gal laukia sunkesnių dienų.

- Ne kartą esate minėjęs, kad vienas didžiausių iššūkių yra verslo aplinkos gerinimas, verslo plėtrai trukdo ir dideli mokesčiai...

- Pagrindinė bėda ne mokesčių dydis, o mokesčių sistemos painumas. Mūsų mokesčiai panašūs į kitų šalių.

Manau, gerai, jog Ūkio ministerija pasakė, kad verslas Lietuvoje labai smarkiai reguliuojamas. Priskaičiuojama apie 150 įstaigų, reguliuojančių verslą. Jų reikia gerokai sumažinti.

Jau sakiau, kad mokesčių sistema paini ir sudėtinga. Pažįstu vieną aukštos klasės buhalterį, kuris šį darbą dirba jau 40 metų ir sako, kad kiekvienų metų sausį visko turi mokytis iš naujo. Argi tai normalu? Mano nuomone, individualiosioms įmonėms pirmuosius kelerius metus apskritai nereikėtų mokėti mokesčių. Žmogus dar nieko neuždirbo, o jau po mėnesio „Sodra” beldžiasi į duris ir reikalauja mokėti sveikatos draudimą ir kitus mokesčius. Visi kažkodėl pamiršta, kad žmogus į verslą investavo savo pinigus.

- Praėjusią savaitę buvo skelbta, kad šalies bankai pernai patyrė 3,6 milijardo litų nuostolių. Kaip jie susidarė?

- Labai paprastai. Dėl blogų paskolų verslui ir gyventojams. Prisiėjo daryti atidėjimus.

- Teko girdėti, kad ekspertai įspėja apie Europos Sąjungos valstybėms gresiančią stagnaciją. Kokia Jūsų nuomonė?

- Nelabai pritarčiau tokiai nuomonei. Aišku, kai kurios šalys, kaip antai Graikija, Portugalija, turi problemų, iki sunkmečio gyveno nepamatuotai išlaidžiai. Galima teigti, jog yra Pietų šalys ir Šiaurės. Šiauriečiai technologiškai pažangesni, uoliau laikosi fiskalinės drausmės. Švedai, išgyvenę krizę 1992-1993 metais, pavyzdingai tvarko savo finansų sistemą.

Nesnaudžia ir kitos ekonomikos. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, Kinijoje BVP išaugo dvigubai. BVP didėja ir Rusijoje.

Manau, kad Europa, nepaisant visų sunkumų, yra didelė, technologiškai pažangi vartojimo rinka.